Jau nesvarbu...

Gražiausios pasakos išseko,
Knyga jų tyliai užversta
Ir štai atėjęs laikas mano,



Kad žemė baigias ties riba,
Kur paukščiai, iš pavasarių sugrįžę,
Sapnuoja paliktus lizdus.

Paglostau savo lizdo tylą
Budėjimu tiesos –
Sekundėmis
gyvenimai
pasaulio
išbarstyti
Užspringsta užmarštim –
Jau nesvarbu žinot,
Kas buvo arba bus.
Šešėliai žvilgčioja iš prieblandos,
Širdin įėję,
Ir sveikina su nemirtinga
Ateitim.
2010-05-15

Komentaras:

2010-05-16 16:38 Preliudija
Išties nuostabus kūrinys. Tiesą sako Netipiškas individas - Jumyse daug išminties, ir aš norėčiau pridėti, gyvenimo patirties...

2010-05-15 23:09 Ilja
*****
2010-05-15 19:08 rasa jū
Užspringsta užmarštim –
Jau nesvarbu žinot,
Kas buvo arba bus.

puikus kūrinys

2010-05-15 16:27 Santaja
nuostabus, liūdnas, širdingas eilius

2010-05-15 16:12 Ievų Pūga
Liūdnai tikras, gyvenimiškai teisus, poetiškai pakeliantis, žmogiškai nuleidžiantis ant žemės, kad atsidustum, susimąstęs...

2010-05-15 14:35 Neilas
...anapusinis toks, rimtas.
:)

2010-05-15 13:26 Zoliagele
Netiks čia joks banalus pagyrimas. Viskas skaudžiai tikra..

2010-05-15 12:28 MacteAnimo
Šauniai parašyta.
<...> Jau nesvarbu žinot,
Kas buvo arba bus <...>

2010-05-15 12:09 Eyestrue De Lies
Eilėraštis apie išėjimą, mirtį, toks suvokimas man labai priimtinas, tad suskambėjo - išgirdau.

Liepa Parašė komentarų: 259 2010-05-16 - 00:07:56
Skaitant širdį suspaudė...bet reikia ir apie tai galvoti ir rašyti, tas tiesa...

Kaimynas Parašė komentarų: 251 2010-05-15 - 21:45:01
PUikus darbas. Ačiū, Pelėda. TU žinai, kaip ši tema man dabar aktuali.

Ražas Parašė komentarų: 567 2010-05-15 - 21:40:59
Daug kas bandė ir bando apibrėžti anapus, t. y, amžinybę, lenkiuosi, Dzeduli, prieš Jūsų ištarmę: "nemirtinga ateitis", nėra tikslesnės apbrėžties, kaip Jūsų, laikinume jausmingas šermukšnio žydėjimas ant gruodo paberia nemirtingą ateitį. Didis žmogaus laikinumas, suvokiantis ir didžiausiu intensyvumu išgyvenantis mirtį. Ar ne didybė išgyventi savo menkumą, nedangstant vilties regimybėmis. Šiandien teko pakilnoti, na žinai, Dzieduli, tąją, karčiąją, bet kaip ji prigijo. Į sveikatėlę, būkime.

nebeieškau Parašė komentarų: 894 2010-05-15 - 21:05:05
Skauda skaityti, Pelėda. Labai... Bet ačiū.

Besparnis angelas Parašė komentarų: 2804 2010-05-15 - 18:57:13
Nuo "Gražiausios..." iki "...Ateitim." - viskas tobula su išmintim

Nijolena Parašė komentarų: 523 2010-05-15 - 16:38:58
Šviesaus optimizmo likučiai dramatiškas natas paverčia sodria išmintimi.Laikykitės, kolega.Jūs šitame margame kūrėjų pulke esate vertinamas ir mylimas.

kaip lietus Parašė komentarų: 1425 2010-05-15 - 13:20:23
Baikit, Pelėda, tokius dalykus galvoti. O man visas patiko. Pirma dalis įžanginė, ji negadina eiliaus.

Žibuoklė Parašė komentarų: 1921 2010-05-15 - 12:44:30
Išties antroji dalis puiki...:)

Deimantė Parašė komentarų: 3076 2010-05-15 - 12:38:58
Nuo lizdo paglostymo taip puiku...

topole Parašė komentarų: 127 2010-05-15 - 12:36:50
Stiprybės ir šviesos! Skaudi patirtis...