Pelėdos uoksas

Prano Karlono kūryba

GEGUŽĖS 30

UKMERGĖS PILIAKALNIS

Gegužė 2010
teka 04:53
leidžiasi 21:40
ilgumas 16.47

Pilnatis
17 mėnulio diena

Šiandien 5°C / 17°C, trumpai palis
Rytoj 4°C / 16°C, trumpai palis


30
SEKMADIENIS

Ferdinandas Joana Žaneta Vyliaudas Jomilė Žana

Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima


****************
RAŽAS:
"veržiuosi į ten, į šį šventą pabarėlį..."

Apsilankiau Pelėdos uokse, jauku jame, o ir pažįstamų veidų suradau, lankysiuos ten dažnai. Keistai para žmogaus surėdyta, bet juk jo norais taip, nežinau kam, sako dėl patogumo, aš manau, kad žmogus galėtų save įtikinti, jog jis esąs visagalis: štai pavarau į priekį, "prailginau" dieną, sutrumpinau naktį, pasukau atgal - "ilgiau" šviesu bus. Gyveno juk žmogus pagal mėnulį, tiesą sakant, šis "laikas" artimesnis pačio žmogaus vidiniam ciklui, nežinau ar tie ankstyvesni žmonės buvę protingesni, viena man aišku, kad jie labiau tramdė savo savivalę, gyveno darnoje su supančia tikrove, nesistengdami jos taip sužmoginti kaip šiuolaikinis modernusis žmogus ją pavadinęs realybe, paaiškindamas: "visa, kas objektyviai(daiktiškai) egzistuoja ir kaip visuomenės praktinės veiklos objektas atsispindi istoriniame pažinimo procese", šiuo pasakymu nubraukdama, jog nežmogiškoji tikrovė, esanti už žmogaus, tarsi priklauso nuo jo veiklos ir pažinimo technologijų. O ji yra ir kai prsiveržia gaivališka, netramdoma galia, vienu mostu nušluoja nuo Žemės paviršiaus keletą šimtų tūkstančių "savo galybe"(savivale) įtikėjusių istoriniu pažinimo procesu nelaimingųjų, tarsi kokius svetimkūnius nuo savo kūno. O tokių gaivalų(pradų)prasiveržimo vis daugėja. Nežinau, kaip Jūs, bandau mokytis kalbėti lietuviškai, kiekvieną tarptautinį sulietuvintą žodį bandau keisti lietuvišku atitikmeniu, nelengvas tai veiksmas, bet ausis drasko taip įsipykę "problema", "stresas", "emocija", "šokas", "fiskalinis" ir ...uždengdami patį pasaulio suvokimą, mamos kalbą, juk juos kalant kasdieną į jauno žmogaus atmintį, užsimiršta, tampa nepasiekiami daugelis lietuviškos kilmės žodžių. Suvienodinti, priartinti prie tam tikro ekspertų sukurto projekto, kuriame nebelieka asmens viekartškumo, jo išskirtinumo, suprantu šio veiksmo paaišknimą, tai reikalinga praktinei veiklai, kai Žemė tampa vienu didmiesčiu, bet ir čia įsiveržia "polis", senųjų graikų sukurtoji vertybė, žmogus įsibūnantis į jį supančią tikrovę, gyvenantis su ja darnoje. Nežinau, gal taip reikia, bet sutikti su tuo negaliu. Man reikalingas šis šventasis kampelis prie Šventosios ir Vilkmergėlės, šis pilkalnis, šie šimtamečiai klevai žalaikepuriai, kuriuos negailestingai iškirto, liepos, kurias su tėveliu sodinome Utenos gatvelės pakraščiuose, iš jų palikusios dvi, sužalotos laiko ir žmonių rankų. Nebėra nei vieno atverto lango, kuris pakviestų prie židinio, bet aš
Nuotr.Vilkmergė
************************
************************


Nuotaikų akcentai (1)

Kai vakaras,
Kai danguje
Sušvinta žvaigždės iki begalybės,
Pasaulį pamatuoju savimi
Ir jau ne žvaigždės;
Žvakės dega,
Išėjusiems į amžinybę.
Ir žvilgsnyje, įkritusi tiesa,
Basa
Kaip žolėje rasa
Po sielą vaikšto -
Dar šiandien čia,
O ryt jau ten.

2 komentarai (-ų):

Atėjau šį sekmadienio vakarą ir jaukiai pasėdėjau štai ant to suolelio prie piliakalnio su judviem abiem. Pamoju atsisveikindama iki kito karto ir tyliai pasakau, kartodama:
Dar šiandien čia,
O ryt jau ten
.
Bet geriau vis tik ČIA...

 

Skaudi, bet teisinga mintis. Man gražu, kad net žvaigždės, virtusios žvakėmis, palydės.