Druskos sodai

Girdžiu:
- O, vyre, Žemę kelk.
Ir net aukščiau,
Negu pakilusi sula.

Su prakaitu išėjo į pavasarį
Žmogaus suvalgyta druska
Ir žydi sodai.

Nelengva atsigauti po žiemos speigų
Ir ant delnų vėl nuospaudas auginti,
Bet Žemę, regisi, tikrai pakelt galiu
Ir ją širdies orbitomis skraidinti.

Kaip apie saulę danguje,
Taip apie širdį Žmoguje,
Besparniai skrydžiai aplenkia paukščius.

Bažnyčios priklaupė poeto žody,
O prakaitu išėjusi suvalgyta druska
Pražydo sodais.

KOMENTARAI "Ž.Ž"
Nijolena Parašė komentarų: 515 2010-05-13 - 15:48:07
Sodru ir nemeluota.Kaip visada - malonu skaityti ir mąstyti.

kaip lietus Parašė komentarų: 1361 2010-05-13 - 13:01:23
Man labiausiai patikusias vietas jau pacitavo kiti. Teisingas eilėraštis. Tik tą žemę sunku kelt, kai ant jos tiek daug švinaklynių

topole Parašė komentarų: 98 2010-05-13 - 10:12:25
O prakaitu išėjusi suvalgyta druska
Pražydo sodais/
Gražiai appibūdinta- nei vienas darbelis nenueina perniek

Gaiva Parašė komentarų: 524 2010-05-13 - 09:58:43
Besparnis aplenkia paukštį.Ką jau bepridursi.
Gražiai išsiskleidė.

nebeieškau Parašė komentarų: 879 2010-05-13 - 09:30:44
Apsvaigau Jūsų sodų žydėjimu

daliuteisk Parašė komentarų: 331 2010-05-13 - 09:09:54
Ne vien žydėjjimas yra pavasario prasmė

giedrex26 Parašė komentarų: 7514 2010-05-13 - 08:58:54
Nelengva atsigauti po žiemos speigų
Ir ant delnų vėl nuospaudas auginti,
Bet Žemę, regisi, tikrai pakelt galiu
Ir ją širdies orbitomis skraidinti.
...didingai skamba...labai labai šviesūs ir skaidrūs žodžiai...žaviuosi...

vario blyksnė Parašė komentarų: 772 2010-05-13 - 08:15:12
Gražus sužydėjimas:)