Gruodžis, 18

Gruodis 2010
teka 08:37
leidžiasi 15:53
ilgumas 07.16

Priešpilnis (pilnėja)
12 mėnulio diena


18
ŠEŠTADIENIS
Gracijonas Girdvilas Eivilė Gracijus


Tarptautinė migrantų diena


Auksas kreivais keliais vaikštinėja

Citata:
Vaiką jis mylėjo beprotiškai. Didžiuodavosi, kad pirmas gimė sūnus. Bet nė vieno karto nėra naktį kėlęsis jo pamaitinti, nuraminti verkiančio, niekada nėra pakeitęs sauskelnių. Jaučiausi tarsi būčiau tarnaitė savo pačios namuose.
Pasakoja už Egipto piliečio ištekėjusi panevėžietė Rasa

**************************************************
**************************************
*****************************



Neišpusto vėjai...

-------------- Su Šekspyru

Aš netgi nemąstau,
Ar daug tiesos
Kai išgirstu:
“Kai atsisveikinsi su jaunatve
Lai būna kam pažvelgti į tave“
Žinau tikėjimus tavus -
Esą, po žemę vaikščios mano palikuonys,
Kažkas žiūrės ir pasakys:
Jeigu ne toks, kaip aš,
Tai bent truputį panašus.

O Viljamai, bendrapilieti mielas,
Praėjo šimtmečiai ilgi,
Bet jeigu kas ir sakęs -
Antai, jis į Šekspyrą panašus...
Tegu iškris iš mano rankų žvakė,
O ką kalbu,
Te negirdi dangus,
Bet tu tikėk:
Esi ir būsi
Su savo lūkesčiais, tiesa,
Pasaulį glebėsčiuojant širdimi.
Tai kam man tavo palikuonys,
Jeigu štai toks man ir po šimtmečių esi?

Tačiau išties
Daugsyk esu girdėjęs,
Ir kaip bebūtų miela ar graudu,
Tų žodžių neišpusto vėjai,
Vis priimu,
Vis prie širdies glaudžiu,
Nors vis giliau klimpstu į laiką,
Nors juos pakelt kaskart sunkiau.
Bet ir dabar,
Žodis į žodį vėl rašau:
“Kai atsisveikinsi su jaunatve
Lai būna kam pažvelgti į tave“.

Net nežinau, kaip šitą frazę išmąstyti,
Su duona ją suvalgyti ar lašiniais -
Žili kaip amžiai akmenys suyra,
Nuklimpsta titnaginės po žeme,
Bet nuojautose
Suplevena ta viltis gera -
O gal bent savo ūsais,
Bent barzda esu Šekspyras
Ir, Dieve, duok, kad tai būtų tiesa.
****************



11. Kaip 2x2

- O ! pirmą kartą judvi tai arti matau. Iš pirmo žvilgsnio, ko ne dvynės, bet - ne. Ko ilgiau žiūri, tuo nepanašesnės. Mudu su Algiu panašesnis.
- Mes jį pažįstame? Algį...
- Bajoras. Tokį kambarėlį kaip šis mano, į kišenę įsidėtų. Dvyniai mes. Išvaizda panašūs, o gyvenimu... Bet et! nereikia man į prisiminimus. Tik kad kartais jie prieš valią ateina.,- liudijo savo gyvenimo žiupsnelį Bronius Maniušis. O nugyventa nemenkai, jau septyniasdešimt aštuntus grumuliuoja: - Ot, kalbėjote apie Griškabūdžio bažnyčią. Esą, gera. . Kažin, jeigu bučiau paklausęs tėvų, kaip atrodytų dabar manoji bažnyčia?
- Norėjo, kad būtumėt kunigu?.
- 0! Ir dar kaip! - Ir apieškodamas visas kišenes: - Jeigu galima, užrūkysiu. O kiek daug pamokslu būčiau pasakęs. Kunigai kažkodėl nesuvokia, kad niekas taip nesujaudina žmogaus smegeninės, kaip eilėraštis. Ypatingai, jeigu jis blogas.
- Apie ką jūs?
- Taip, taip. Ruošdamasis pamokslui pasiimčiau blogiausią eilėraštį. Tuomet gali skaityti ir rodyti parapijiečiams, kas ne taip. Taigi, visi eilėraščiai reikalingi, ne tokie „Kaip 2x2“. Jūs jo net nepastebite, o be reikalo.

... O priekaištai į širdį sminga
Ir skauda taip,
Kad - ačiū Dievui!-
Net pasijaučiu,
Jog GYVENU.
Nebarkite,
Kad apie Mirtį parašau dažniau.
Šalia mes esame
Ir nemanau, kad apie kitką
Galėčiau pakalbėt sklandžiau.
Dainuoja ji,
Ir aš su ja kartu.
Ir nuostabu, kad su daina
Man šitoj kompanijoj
Ne –nuo – bo – du

- Ypatingai, kai esi bažnyčioje, - neiškentė raidė B, tačiau Bronius nepaisydamas jos laimingai užbaigė:

Kiti dar sako, kad kalbėti kiniškai sunku,
O besarmatėje mirty
Ir kiniškai kalbu
Kaip dukart du.
----------------- („Kaip 2x2“, 2008-01-08

- Rūkykite, dėde. Jeigu tik jums į sveikatą, o mes prie visko įpratę.
- Tuščios kišenės, Jotai. Tuščios. Biednumas irgi saugo žmogaus sveikatą.
- Suprantu, jog reikia džiaugtis, kad ne kunigas, - tarė raidė A ir pasiteiravo: - O iš kunigų seminarijos turbūt išvijo dėl panų?
- Tai kad iki jos nenuėjau. Iš Salako į pedagoginį institutą atėjau, bet neilgai pabuvau. Po metų išvijo. Bet irgi ne į tuščią vietą. Paskui daug metų kartu su Lėlės teatru pagyvenau... Vis ant ratų, ant ratų. Po visą Lietuvėlę mano teatrai. Po visą. O iš ten jau į prezidentūrą>
- Į prezidentūra! Argi galėjau pamanyti,- vėl stebėjosi raidė B.
- Tai dabar taip- prezidentūra, o anais laikais Meno rūmai, - pasakė Bronius ir vėl pradėjo neršti kelissyk išvaikščiotas kišenes, tačiau pastangos surast, pasak jo, net apčiulptą „koncigarą“ ir vėl buvo bergždžios. .
- Tai apie ką aš čia? Aha! - kaip jam regėjosi, prisiminė Bronius Maniušis, netikėtai sulaukės raidžių trijulės dėmesio: - Taigi, apie mirties poeziją. Labai gerai pastebiu, kad išbrokuotuose eilėraščiuose daug mirties. Ir sakau - ne dziedulio Pranucio ir dėdės Vidinio kaltė, kad Asta ir Daina nepanoro jos įleisti į knygelės puslapius. Matyt, teisingai elgėsi, nes pasakyta, kad nereikia prasidėti su tokiu, jeigu nenori ir pats tokiu patapti. Vo! kodėl tiek daug makulatūros. Ir nemanau, kad kitaip galėję būti. Taip savo tėvą dukterys gelbsti nuo mirties. Vo! ir šito eilėraščio nėra knygelėje, o paklausykite - ir ausims skamba ir mintyse ne ankšta:

Kada rašau, tikiu – skaitys!
Ir pamanau – supras mane.
Te šneka, džiaugias sakinys,
Išauklėtas baltų dvasia.

Tų vieškelių dabar tiek daug –
Daugiau išeina, negu grįžta.
Ir aš išeisiu – lauk, nelauk,
Tik nemanyk, kad į jaunystę.

Dievulis žino, kaip ten bus –
Gal dūmu nykdamas pakilsiu
O gal toks mielas ir gražus
Po pamatais gimtų namų
Dvasia it akmeniu parimsiu...

O kai rašau, tikiu – skaitys!
Ir būsiu savas kiekvienam.
Tik ar nemiršta sakinys
Net ir eilėraštyj manam?
-----------( „Kada rašau“ 2007-02-24)
******************************************



Pranas
Labas, Dalija- naktibalda.
Kaip sekasi?

Dalija Kiliesiene
Už aplaidumą - pamiršau atsijungti - gavau dovanų Tavo labą rytą. Ačiū.
Sektis galėtų ir geriau - nesirašo. Gal, sakau, reiktų Tavo pabarimo, anksčiau padėdavo :)

Pranas
Kaupiasi, kaip audra.
O paskui kur besidės- rašysis, išsilies.
Aš irgi kaip po pėtnyčią, kaip po pasnyką vaikštau. Niekas neįdomu ir, beje, nieko ir nereikia.
2010-12-18 08:46

Dalija Kiliesienė
Su tuo "nebereikia" nesutinku. Ir Tu pats žinai, tik kartais ima taip atrodyti. Reikia pralaukti.