Gruodis, 12

Gruodis 2010
teka 08:31
leidžiasi 15:53
ilgumas 07.22

Jaunatis (pilnėja)
6 mėnulio diena

12
SEKMADIENIS
Joana Žaneta Gilmintas Vaingedė Dagmara Žana
pasveikink

Namai - pragarai, be namų - negerai

CITATA:
1. Aš pažinojau moterį, kuri gyveno pakankamai gerai materialiai, tačiau vis tiek buvo nelaiminga ir kartojo, kad prie Stalino buvo geriau. Tai – jau emocinės problemos. Norint jas spręsti taip pat reikia didžiulių pinigų. Reikia steigti krizių centrus ir rūpintis žmonių psichologine sveikata. Nė viena partija nesugebės tiek investuoti, kad po to galėtų tikėtis gauti racionalią grąžą – laimėti rinkimus.
Mano politologas V.Vobolevičius

2.
Į tokią valstybę, kokioje gyvename, sielai patenkinti labdaros traukiniai neužsuka.
****************************************************
*****************************************
***************************



6. Nedaugelio žingsnių kelionė

Vidinis ėjo neskubėdamas, nepaisė pavėluos – nepavėluos nurodytu laiku susitikti su trijule. Jau išėjęs už durų išgirdo dainuojant „Karietą“. Stabtelėjo, perbraukė per veidą ranka it vasaros darbymetyje nušluostydamas prakaitą ir, nusileidęs kelias laiptais, išėjo į šaligatvį. Dar kalendoriuje vis ruduo, tačiau po Naujininkus jau sukaliojosi žiemos skersvėjai, perpūsdami, regis, iki kaulų ar net smegenų. Mintyse net šalčiau ir, ko gero, tik todėl, kad pirmą kartą išeina į susitikimą, vengdamas pasakyti Pranucui. Ir - o aukščiausias! - susitikimas tai su kuo? Ogi su raidėmis A, B ir J. Jų pilnas butas, net norėdamas niekur nuo jų nepasislėpsi ir šit reikėjo ieškoti vietos, kad toks susitikimas pasiliktų paslaptyje. „Argi ne kvaila, a?- kuždėjo mintyse, - jeigu šaukštai po pietų, ar verta jais barškinti? Bet, deja, tušti puodai garsiau skamba. Ypatingai, kai jais groja raidžių trijulė“. Ir atsimena:
- Ui, kai negražu, dėde Vidini. Kas gali geriau dzieduliui padėti, jeigu ne jūs? O gal neteisingas yra manymas, kad net judu nežinote, kurio dvasios knygelėje daugiau – tavo, dėde Vidini, ar dziedulio? Trypsiu, kaip lašiniai keptuvėje čirškėsiu, neduosiu ramybės, bet darysime taip, kad būtų geriau negu yra.
- Bent nesigirk šiais savo sugebėjimais. Ar būna, kada nečirški?
- Dabar dar smarkiau. Nes, na pagalvokite, kas žino, kada eilėraštis geras, kada - ne. Tik tas, kas ji skaito. Jeigu man geras, vadinasi, taip neabejotinai yra, nes man nerūpi, kaip jis atrodo antram, penktam ar dešimtam. Net jeigu tarp jų yra ir dėdė Vidinis su dzieduliu.
- Ir ko iš manęs reikalauji? Ko?
- Nevaidink! Kaip artistas ne kaip atrodai. Ir nepyk , kad tiesą sakau. Kalbame ne apie vieną, du ar keletą eilėraščių. Kalbame faktiškai apie išmestą knygą. Ir net žinau, kad neblogesnę. Tai sakykite, kuo ji nusikaltusi. Ar kad popieriaus pritrūko? Kiti - tegu meta, bet kaip tai galima daryti savo rankomis. Manau, kai atsipotrysite, pulsitės paminklo mums statyti.
- Ir kaip tau neįgrįsta, ir kaip liežuvis neįskausta..
- Ne, paminklo mums nereikia,- ryžtingai pakeitė kalbos manierą raidė B ir jau šaltai, oficialiai: - Ponas Vidini, būkite paslaugus tiesai, mokykitės jai tarnauti ir malonėkite ateitį į susitikimą. Lauksime pas Bronių Maniušį jo kambarėlyje. Ir netoli, ir neaukštai, ir vis pažįstami. Puiki susitikimui vieta. Geresnės Naujininkuose net nežinau.
- Nečiauškėk B, - nenusileido Vidinis, bet nepėsčia ir B. Atsitraukė truputį ir, žvelgdama jam į akis:
Jau pyktis iščiulpia mane.
Trapus darausi it žolė sausa.
O nuovargis, įplūdęs į akis,
Gyvena laukimu –
Gal šiandien?
O gal – ne?
Gal dar palauks?

Žinau -
TEN pykčiui ne vieta.
Bet ČIA be jo
Ar būčiau išstovėjęs?
Ar ožkos nebūtų
Apgraužusios manęs?

Kol kas dar vis
Ant savo kojų stoviu.
Sapnais dantis renku
Iš duoną krimtusios burnos,
Ir dabartis į praeitį
Taip greitai skrieja,
kad net ir žodžiais negaliu
Pavyti jos.
(„Pyktis“ 2006-10-30)

Ir štai dabar Vidinis, nesusivokdamas jausmuose, eina į butą, kurį kažkada lankęs net pernelyg dažnai, tačiau dabar jau reikėjo suabejoti, ar suras jį, tarp kitų bendrabučio tipo mažučių kambarėlių.. Regis, antras aukštas, bet vis dėlto „regis“. Negreitą eiseną dar sulėtino it norėdamas sutrukdyti dabarčiai, kad taip greitai nesrūtų į praeitį.
*****************************************

Tikrai yra

Keistai atrodo mūsų žygiai -
iš TEN
per ČIA
ir vėl KAŽKUR.
Ir gęsta londonai, paryžiai,
puošniausių rūmų žavesys.
Šauniausi baliai,
kaip, beje, bažnyčiose altoriai
nemoka daliai šitai atsispirt -
Šventumo vertę ir tikėjimas praranda.
Kiti pasako –Visata!
O aš manau - tai Dievas, ponai,
Tai argi reikia juo tikėti,
Kuomet žinau –
Tikrai yra.

2010-12-11
Pelėda

KOMENTARAI:

kaip lietus Parašė komentarų: 3895 2010-12-11 - 18:17:18
Tikėjimas yra labai painus dalykas...


eglute7 Parašė komentarų: 2371 2010-12-11 - 15:22:21
Tai argi reikia juo tikėti,
Kuomet žinau –
Tikrai yra.

O juk visi gyvename dievoieškos kelyje, šviesos kelyje, tik... gera ŽINOTI, kad tai į ką tikime tikrai yra. Nors kiekviename iš mūsų yra saitai su dievybe, bet, deja, ne kiekvienas tai jaučiame ar suvokiame. Deja...


Ražas Parašė komentarų: 607 2010-12-11 - 15:19:25
O aš, Pranuci, už širdies bažnyčią:
liežuvis mala, o ji tyli, nes ji yra ir ja tikėt nereik...

Kaimynas Parašė komentarų: 579 2010-12-11 - 14:16:19
O aš, mielieji ponai ir draugai, nebežinau ar jis yra tas Dievas ir kuo man iš tiesų reiktų tikėti. AŠ kelyje į pažinimą jo (gal Dievo, gal Visatos). Manau, kad Jūs visi taip pat, nors ior nenorit šito pripažinti. Ir dar manau, kad negimė tasai kuris pažintų Dievą iki galo, nes duotas laiko intervalas jį pažint ir pripažinti tikrai yra per trumpas. Tikiu, kad pažinimą tą surasiu ten, Anapilįy o pakolkas, remiuosi savimi.

Žiogas Parašė komentarų: 1353 2010-12-11 - 14:05:13
sklandu.

Beprotybė Parašė komentarų: 1217 2010-12-11 - 12:59:26
Protingas dėdė pasakė:"Jei Dievas būtų nereikėtų Juo tikėti".

semema Parašė komentarų: 4638 2010-12-11 - 10:54:13
Neteisingas požiūris žemiau komentuojančiojo /spikos/, iškreipiantis kūrinio mintį
Kiti pasako –Visata!
O aš manau - tai Dievas
tai tikro tikėjimo kelias, įgijantis žinojimo lygmenį
Ir šiuo prieškalėdiniu metu laukiame ne visatos(?), o dieviškojo Kūdikėlio užgimimo!Tad laukime ir melskimės ne visatai-kūriniui , o Dievui Kūrėjui.


spika Parašė komentarų: 2661 2010-12-11 - 10:22:44
Ar Dievas, ar visata, man rodos visai nesvarbu kaip pavadinsim.Svarbiausia , kad tikim į tą patį ir tas tikėjimas duoda mums viltį ir palengvina mūsų gyvenimą bei ėjimą į nebūtį.Kiekvienas tiki savaip ir savaip meldžiasi.


Taurija Parašė komentarų: 3924 2010-12-11 - 08:22:35
Taip, laikinumas šiame gyvenime stabdo mąstyti, pakylant gana aukštai. Patiko mintys.


daliuteisk Parašė komentarų: 621 2010-12-11 - 07:40:55
Ar nuolat kintančioj Visatoje žinojimas yra - ar amžina dvejonė?

rimipimi Parašė komentarų: 1291 2010-12-11 - 07:34:29
Man atrodo, kad nesvarbu KUO, bet KAŽKUO tikėti reikia. Tą kažką kiekvienas įvardija savaip, nors jis, greičiausiai, yra vienas ir tas pats... Užkabinote savo eilėmis....