LIEPA,3

SODE


Liepa 2010
teka 04:47
leidžiasi 21:58
ilgumas 17.11

Pilnatis
21 mėnulio diena

Šiandien 13°C / 25°C, mažai debesuota
Rytoj 14°C / 26°C, gali palyti

3
ŠEŠTADIENIS
Anatolijus Leonas Tomas Vaidilas Liaudmina

Darbas tavęs neišjuodins, kad ir juodu vadinsis
*******************************************
************



Lukšaitė = LUOŠAITĖ?

Asta: labas, tėte.
Aš Tik dabar atėjau
Asta: Nuo stogo?
Aš tau vakar persiunčiau eilėraščių rinkinuką su naujausiais pataisymais. Daina sakė, kad puslapių skaičius gali būti 160. Tu gal nesupyksi, bet aš kai kurių tavo eilėraščių, kurie viename puslapyje netilpdavo per vieną posmą ar kelias eilutes, aš kai kurias trumpiausias eilutes jungiau dvi į vieną arba nepalikau skaidymo į posmus, kad būtų galima įdėti kuo daugiau eilėraščių. Bet jų vis tiek šiek tiek per daug. Aš susirašiau ant lapelio pavadinimus tų eilėraščių, kurių man būtų mažiausiai gaila. Paprašiau, kad ir Daina susirašytų. gal dar ir tu akį užmesk? Jei mūsų nuomonės sutaps, bus lengviau atsisakyti konkretaus eilėraščio.
Aš: Viskas gerai. Ačiū. Aš jau persinešiau į kompiuterį, dabar skaitinėsiu. Vakar gi beveik visą dieną tūnojau prie televizoriaus, laidojau Brazauską. Aha, kaip iš tikrųjų reikia rašyt "ne lyg" Aš rašau atskirai ir buvau įsitikinęs, kad teisingai, bet dabar abejoju...
Asta: „nelyg“ kartu. Aš tau visur taisiau.
Aš: O mano kompiuteris nesutinka su tuo.
Asta: Jis su daug kuo nesutinka. Pavyzdžiui, mano kolegę Lukšaitę vis pakrikštija LUOŠAITE
AŠ: Na. tikiu, kad tu išmanai geriau, kaip kompiuteris. Taip ir reikia

POEZIJA VAIZDAIS (Santajos darbas)



Pelėda
2010-07-04 00:10:29
Ačiū, toks šiltas, vaizdais rašantis poezijos kūrinį. Manau, kad nebarsi , jeigu pasiimsiu į "Pelėdos uoksą." Taip vadinu savo dienoraštį. Bet gal pabandyk žengti toliau- būk "kampuotesnė". Aš nežinau, kaip tai pasakyti. Dabar rašau įspūdžio pagautas. Gal vėliau- daugiau. Dar žiūrėsiu.
Džiaugiuosi, kad esi.
BŪK!

ŠVENTOJI TRIJULĖ - A,B ir J



Saulė teka (2)

A: Mažėja, Jotai?
J: Tu apie ką?
A: Sakau, nuo Joninių mažėja dienos laiko.
J: Bet tai ne mano nuopelnai. Kita vertus, argi naujiena. Taip visada. Tokia Dievo valia. Viskam savas laikas- dienai ar šviesai irgi, O man smagu, kad, regis, pildosi tai, ko nesitikėjau. Na, nesitikėjau ir baigta. Kalbu apie dziedulio poeziją. Atrodo, kad jis tikrai ją bando surinkti į knygutę.
B: Nesakyk, kad JIS. Tai nuopelnas jo dukterų . JIS kaip jis - rūdija, nyksta ir tiek. Na, alaus dar nepamiršta išgerti .
J: Svarbu rezultatas.
B: Rezultato dar nėra, dar reikia palaukti. Taip kad „Keliai atsigręžė pareiti“ dar tik makete.
J: Čia toks knygutės pavadinimas?
B: Preliminarus.
A: Pareis tie keliai ir daug ko nesuras. Regis net ir Dievo. O patį dziedulį pamatys inkliuze. Kaip jis save įtikinėja – dangaus lašelyje. Proto nedaug , bet fantazijos užtenka.
B: Ar fantazijos, ar kvailystės? Bet kaip suprantu, Dievo jis nepalieka. Tai Dievas, pasak jo, paliko Vilniaus Arkikatedrą. Tiesiog arkivyskupo kardinolo Audriaus Juozo Bačkio buvo iš ten išvarytas, neįsileidžiant per šv. mišias prezidento Algirdo M. Brazausko karsto.
J: Tikrai? Jis apie tai sakęs? Kodėl aš viską sužinau paskutinis?
A: Surask jį prie vaikų laiškų Dievui ir nebus taip kad paskutinis. Gal kai ką net įsiminsi, jį išgirdęs. Štai kad ir tokia citata:
"Net nežinau, ar daug, ar mažai nulingavo - praplaukė laiko, kai sėdžiu prie Dievui parašytų vaikų laiškų. Skaitau ir jaučiu, kad po kiekvieno perskaityto sieloje kažkas krūpteli, aikteli, ūbteli, bet atidžiau pasidairyti gaila laiko. Ir nelabai rūpi, kokie likimai mane sutiks tolimesnėje dangiškoje būtyje. Nerūpi ir tai, kaip čia atsiradęs. O laiškų tiek, kad nepasakysi „labai daug“, kadangi jų gerokai daugiau. Liežuvis aplaižo žodį „begalybė“, bet praleisti jį pro gerklę dar vis nesiryžta. Tačiau suvokiu, kad tokioje būtyje tarpsta nemirtingumas, amžinąsis gyvenimas. Ir jeigu Viešpaties valia būtų paliepta man visus vaikių laiškus perskaityti, tai kartu reikštų ir jo padovanotą amžiną gyvenimą. Negi? Už kokius nuopelnus?"
Bet stop, saulė teka...
Žmogaus bažnyčioje:
Koks dangus...! ir už ką jis taip dosniai
Sidabru apibėrė mane
Letenėlėmis miegantys gluosniai
Glosto jauną menulį sapne
Visi trys: Tai Eduardo Mieželaičio žodis...