Pelėdos uoksas

Prano Karlono kūryba

LIEPA, 2

IGNAS(trečiasis anūkas) 2004, gegužė



Liepa 2010
teka 04:46
leidžiasi 21:59
ilgumas 17.13

Pilnatis
21 mėnulio diena

Šiandien 11°C / 23°C, gali trumpai su perkūnija palyti
Rytoj 12°C / 25°C, mažai debesuota


2
PENKTADIENIS
Martinijonas Jotvingas Gantautė Marijonas Martys


Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa
*******************************
ŠVENTOJI TRIJULĖ


Saulė teka -1

A: Kažin, ar ilgai užsiliksime?
B: Kol neįgrįs. Bet kelias dienas vertėtų pabūti. Seniai lankėme. Suvargo senis per tas dienas.
A : Dainuok, sese, dainuok. Tos „kelios dienos“ ar tik ne metams prilygsta.? Gal net daugiau. Jeigu dar trupučiuką užtrukę būtume, reikėtų ieškoti Šklėrių sodžiaus kapinėse.
J. Kodėl „Šklėrių sodžiaus“? Kodėl ne Vilniaus? Kaip sako, juodu ant balto parašyta, kaip jis džiaugęsi išgirdęs, kad sostinė naujas kapines kuria. Šalia Naujininkų.
B: Tas tavo „juodu ant balto“ nublanksta, kai girdi jo Marijoną. Anoji niekaip neatplėšia akių nuo Subartonių. Jeigu judviems pavyko ištverti gyvenime, tai mirtyje – juo labiau. Po pusketvirtų metu jau 50, kai kartu. Bet anot poeto, minėkim ne praeitį ir, žinoma, ne kapus. Jis mylėjo mus.
J. Mane daugiau gerbė, negu mylėjo. O judvi- taip, mylėjo.
A: Jotai, pagarba irgi ne be meilės. Joje visuomet nemenka dalis jos. Įsimink ir neužmiršk, galvočiau.
J: Įsimenu ir neužmiršiu. Bet būtų blogiau, jeigu mes nepadėtume tvarkytis reikaluose, kurie jam jau per sunkūs. O kada žmogus bando pasinerti į save, išeiti į Savęsp pasaulį, jis ten kaip aklas. Perdaug ten šviesos. Kai jos ten tiek, žmogaus jau apanka ir galvoja, kad pas Dievą danguje. Mano galva, apie tai liudija ir jo poezija apie vaikų laiškus Dievui.
B; Kol kas tegu taip būna. Bet suprantama, kad tik kol kas. Vaizduokime, kad ir mes danguje.
J; Tai ne geriausias būdas šitaip būti karu, bet dabar jo gyvenime toks momentas, kad netrukdykime jam būti savų pojūčių pasaulyje..,
A: Opa!, sese B ir ponaiti Jotai. Saulė teka. Pasimelskim...
Žmogaus bažnyčia:
Oškite, berželiai! Oškit, sidabriniai!
Grok raudok, armonika, -
Kaip širdis krūtinėje...
Visi trys: Tai Eduardo Mieželaičio žodis.



NAMO NUĖJO

Daina: Labas,tete
Skaičiau tavo Uokse apie bažnyčią. (liepos 1d).Žinai, yra senas anekdotas.
Gyveno geras pamaldus žmogelis. Norėdamas jį pamaloninti, Dievas jo klausia: "Esi tikras Dievo žmogus. Prašyk ko nori". Žmogelis pagalvojo ir sako: "Dieve, šalia yra bažnyčia, bet manęs ten neleidžia. Padaryk taip, kad jie mane įleistų ir galėčiau tenai tau melstis". Dievas suraukė kaktą ir atsakė: "Šito noro negaliu išpildyti. Jie ir manęs tenai neįleidžia".
Aš: Anekdotas puikus. Ta prasme, kad jis teisingas.
Daina: Taip. Dabar sėdžiu kambarėlyje prie kompiuterio ir girdžiu, ką kaimynė kažkam pasakoja už lango.
Kad vakar žiūrėdamas Brazausko laidotuves per televizorių numirė toks vietinis orkestro vadovas Filonovas, 1963 metų gimimo. Buvo toks energingas žmogelis, meno mokyklos vaikų orkestrui vadovavo
Aš: Būna ir taip.
Daina: Visaip. Namo nuėjo...
******************************************

PASTRIEKĖS DEPARTAMENTE (sode)

0 komentarai (-ų):