Pelėdos uoksas

Prano Karlono kūryba

LIEPA,16



DUKROS arba Ž.PANERIŲ MERGOS

Liepa 2010
teka 05:01
leidžiasi 21:47
ilgumas 16.46

Jaunatis (pilnėja)
4 mėnulio diena

Šiandien 21°C / 31°C, gali trumpai su perkūnija palyti

16
PENKTADIENIS
Vaigaudas Danguolė Faustas Marija


Škaplierinė, prapjovos

Centas mažiukas kaip jūros lašiukas, o turtus sudaro.
*****************************************************

Oi, dukros dukros! Tiek metų praėjo, o aš dar ne tik kad mirštu; dar net ir ginčijuosi. Ne ne! Ne su jumis. Su jumis mažiausia:

2010-07-16 21:37 Pranas
Ten jau Tau parašiau, o dabar klausausi ką deklamuoji:
Ką tai reiškia?
Ogi nei vienos minties.
AŠ, PAVYZDŽIUI, RAŠYČIAU NEGERĄ PAŽYMĮ, BET NETURIU TEISĖS, NES PASIŽADĖJAU RAŠYTI AR 5 ARBA NIEKO.
P.S:
Nelabai tikiu, kad supratai, ką aš čia parašiau. Ir ten turbūt reikėjo specialai Tau parašyti:
O sūnūs
Mano ŽĖMĖS sūnūs..
Ten aš kalbu apie visus, kas žuvo, apie ŽEMĖS sūnus.
Svarbiausio dalyko eilėraštyje, deje, neišgirdote.
Sėkmės.
**********************************
NORĖJAU Dalijai komentare parašyti, bet paskui, prisiminęs, kad būsiu atsargesnis, atsisakiau, nors tekstas jau buvo. Bereikėjo tik paspausti " tinka", bet paskutinę sekundėlę angelas -sargas pasakė: Nereikia...

Dalija, jeigu žinai, kad stovi kryžkelėje, tai visus keturis kelius neblogai matai.
Bent jau tas paskutinis sakinukas nereikalingas.
O laikas, JIS APTAKUS...
Ir aš jį, regis, dažnai net susikraunu sau į kišenes, bet jis nesipriešina ir net laukia, ką aš pasakysiu, kaip atrodysiu , kad man neva pavyko jį susikruati į kišenes, ar pastumti kitur.
Bet kai jis leidžia SAVIMI žaisti, nuodėme atsisakyti tokio žaidimo...
Panašių katerorijų yra daugiau- BŪTIS, DIEVAS, BEGALYMĖ, AMŽINYBĖ, NEMIRTINGUMAS...
Taip ir žaidžiame.
***************************


Liūdėsiu
Mirtis skaudi.
Liūdysiu.
Ne metai ir ne du, kai supratau,
Kodėl išspausti ašaros nemoku,
Kai miršta paskutiniai iš draugų.

Apvaikštau karstą.
Bet ir vėl - ne karstas;
Gyvenimas žmogaus, kurį regiu:
Buvai mylėtas, mielas drauge,
Ir mergos kraustėsi iš proto,
Kad būtum ne visų...

Prisimeni,
Dainuodavom gerklėm užkimę
Ir dingdavo naktis,
Žvaigždynai traukdavos į nieką -
Kai viskas dingsta,
Dar kažkas išlieka,
Kad paniūniuotų atmintim.

Į paskutinį balių išeinu ir aš.
Neduok,dievul, užmiršt bent vieną,
Kuris tarp mirusių ir tarp gyvų
Nepadainuotų man:
Cykiai cykai, Nemunėlis plaukia...

Klausa jautri,
Ir bijosi mirtis artėti -.
Gyvi ir mirusieji vienoje širdy.
O ši tiesa tik tiems,
Kas geba patikėti -
Už okeanus laikas neaprėpiamai didesnis
Ir reikia laukt,
Kada išėję vėl
namo
sugrįš...


2010-07-17 15:18:21 Pelėda

1 komentarai (-ų):

Spoksau į ekraną ir jaučiu, kaip žylu, nors, tiesą sakant, jau ir žilti nebėra kam. Mintiju, ką ne taip darau, sakau, kad susikūrei tokį įvaizdį, kad manęs reikia saugotis, kad mano kėslai kažkokie agresyvūs. Laukuose dirbant, net zuikiai manęs nebijodavo, o melžiant karvę stirnelės ateidavo palaižyti druskos, nekreipdamos dėmesio į mane. Su blogu žmogum žvėreliai taip nesielgia.
Ar pastebėjai - nekomentuoju Tavo kūrinių. Bijau. Nebemoku, nors vargu ar kada mokėjau. Keliu į mėgiamiausius, kad būtų po ranka ir spaudžiu "Rekomenduoju", kad kuo daugiau kas paskaitytų, nes jie verti. Paskutinis man labai artimas - jau kuris laikas nebeskiriu gyvųjų nuo mirusių, daugelis gyvųjų labiau mirę už mirusius. Ir aš daugeliui mirusi.
O paskutinė eilutė reikalinga - visi mano keliai jau išvaikščioti