SAUSIS, 24

[b]Sausis 2011[/b]
teka 08:24
leidžiasi 16:39
ilgumas 08.15

Pilnatis
19 mėnulio diena


Šiandien -18°C / -12°C, nepastoviai debesuota
Rytoj -17°C / -6°C, pasnigs, pustys

24
PIRMADIENIS
Pranciškus Vilgaudas Gaivilė Artūras Felicija

Jei alkanas - niekas nemato, jei nuogas - visi

[b]Dienos citata[/b]
[i]Ponas B.Luby, jeigu jau prakalbote apie skaidrumą, tai tuomet gal visuomenei atskleiskit, kaip Jums prieš trejetą metų pavyko gauti išimtį nemokėti VIAP mokesčio? Ar čia nebuvo Jūsų minimas atvejis, kai vieni yra lygesni už lygius, kas įprasta vadinti korupcija? Ar ne dėl to liejate ašaras – senos geros atidirbtos schemos jau nebeveikia.[/i]
Klausia [b]energetikos ministro patarėjas K.Jauniškis[/b]

*************************************
**************************

7. Kad ir neskubėdamos

bet ar pasiginčydamos, ar meilų žodį tardamos, netgi to pačios nepastebėdamos, abi redaktorės – kalbos ir techninė – po truputį priartėjo prie durų. Atrodė, kad paskutiniais žodžiais su jomis persimetanti raidė B, kažkodėl paklaususi::
- Sakykite, redaktorės, ar jums teko girdėti tokią mintį: „Jie gali todėl, kad jie mano, kad gali.“
- Ar taip labai svarbu?
- Techninei redaktorei gal ne taip, bet kalbos redaktorei, manau, kad svarbu.
- Palaukit, palaukit, moteriškės, - netikėtai sukruto švytėti šviesomis Šventoji. Ir klausia: - Ar teisingai, Daina, suvokiu, kad tu esi techninė.
- Taip bent bus užrašyta. O kas atsitiko?
- Regis, atsitiko, Daina. Dar pati nežinau, bet man labai smalsu. Ne ką žinau, apie techninės redaktorės profesija, bet suprantu, kad jeigu prireiktų, galėsi man padėti.
- Visuomet. Ir labai mielai, bet neįsivaizduoju kaip, kokiu būdu galėčiau padėti.
- Dar palaukim, Daina, dar ir aš nesuprantu. Gerai? O kol kas ačiū už pažadą. Abiems būtų geriau, kad nereikėtų tavo paslaugų, bet... Viešpaties keliai nežinomi.
- O Goliaus keliai? Ar jie žinomi? Jūs, berods, čia nemažai triukšmavote, - nepastebėtas atsirado kompanijoje varnas Golius. Papliauškė sparnais it delnais ir paskubėjo prie Šventosios: - Negi ir tu?
- Ne, ne. Tikrai, Goliau, ne. Stengiuosi gyventi ramybėje. Bet, žinoma, ne mirties ramybėje.
- Toks čia visų mūsų triukšmas, - atsiliepė Asta. Jau sakiau, kai publikoje raidė B, bažnyčios joje nelauk ir poterių nepapoteriausi. Va, vėl parūpo žinoti, ar redaktorės žino, ką kažkada Vergilijus sakęs. Regis, geriau ir protingiau būtų suvokti: nepasitikėki tuo, kas švaistosi pagyrimais. Ir visai nesvarbu, ar tai žmogus, ar paukštis, ar raidė.
- Puiku, Asta! - pagyrė B, - tavęs literatūroje, deja, neperšoksiu, bet Vergilijų pacitavau ne šiaip sau.- Ir Varnui Goliui:- Kaip čia taip atsitiko, kad tavęs net Šventoji neišgirdo. Neįtikėtina! Visuomet už didžiausių varstų išgirsdavo. Ir tik klausyk- parskrenda! Parskrenda!
- Taip, todėl ir atskridau čia, kad šį kartą ne kaip visada.. Bet tikiuosi, kad nebus blogai.
- Ar gali būti blogai?- sukruto A.- Ką tai reiškia? Ar gali būti blogai? Ne, ne, tikrai taip nebus. Negali būti. O kad nuotaika gal ne tokia, tai va, matai, Goliau. Kai kam, o taip pat ir man, nelabai patinka, kad šie rankraščiai sugrįžta iš „Petro ofseto“ spaustuvės ir pasieka nepriimti knygos.
- Jeigu atvirai, ponai, man asmeniškai nesvarbu, bus ta knyga ar visai nebus. Kokia ji bebūtų, niekuomet dziedulio mūzoms nebus taip gera, kaip Šventosios globoje. Niekuomet.
- Taip nereikia, Goliau. Tu žinai, kad mums nepavyko kilstelėjus kartelę, peršokti aukščiau.- pasakė Šventoji ir truputį pamirksėjusi, paspinduliavusi: - Tegu tai nebus paslaptis, ponai. Atėjo metas, kai pamaniau, jog galiu atlikti dar vieną žingsnelį tobulėjimo prasme. Dabar yra priežasčių suabejoti, kad gal nereikėjo skubėti., bet patys pasižiūrėkite ir suprasite apie ką taip, atrodytų, nesuprantamai kalbu.
Ir tuomet ir Asta su Daina, ir raidžių trijulė A, B ir Jot, ir Vidinis pirmą kartą pamatė, kaip iš, sakytumei, Šventosios dvasios, iššoko Pranucis, Astos ir Dainos tėvas, kitų, o neretai ir jo dukterų, šaukiamas dzieduliu. Bet iškart patikėti tuo buvo pernelyg įžūlu. Reikėjo mirksėti, trinti akis, galvoti, kad kažkas atsitiko su nervais ir regėjimu. Lig šiol dziedulį, kaip ir kitus pažįstamus- nepažįstamus, Šventosios klausytojai išgirsdavo kaip balso įrašą ir šit Barbės lėlės dydžio, dziedulis nulipdytas kaip gyvas. Lėlė Barbė ir kalba, ir išvaizda, ir bendravimo manieromis ogi kaip nuluptas Pranucis. Šįkart nužingsniavo prie atnešto su rankraščiais krepšio ir ...
- Aš gal jums paskaitysiu truputį apie kosmosą, truputį apie kitką, bet šis eilėraštis, man dabar yra gerokai prasmingesnis negu prieš kelias minutes. Beje, tiesiog knieti jį pavadinti „Kas ji?“ Surado, ko ieškojęs, ir užkėlęs ant nosies blogai besilaikančius akinius:

Savęs neseikėju žvaigždynais,
Bet krenta jie į sielą,
Kad nors mirk!
O Dieve, kas Jinai?
Kaip piešti ją ant popieriaus ar mintyse,
Žvaigždynus imančią į savo būtį?
Galbūt tai nuotrupa,
Atskilusi nuo Visagalio,
Fragmentas Žodžio, kūrusio pasaulį?
O gal iš sielų mūsų Visagalis?
Atėjo.
Šviečia.
Degina ugnim.
Ir tikisi, kad gal daugiau neklausim,
Kas Ji.

Savęs neseikėju žvaigždynais,
Bet krenta jie į sielą,
Kad nors mirk!.
(„Kas ji?“ 2007-10-30)

- O, va koks reikalas! Nelabai ir pats suprantu, kodėl taip čia vyksta. Tas dziedulis, kuri imituoju, jis gi dar nesugrįžęs iš sodo, o aš jau esu čia. O ar būsiu, deja, net ir Šventoji negali pasakyti - gali atsitikti, kad greitai nebūsiu. Dėl manęs, tai tiek to, ne taip svarbu būsiu ar ne, bet neduok Dieve, kad nebūtų Šventosios. Pailsėkit, ponai, labai jus prašau – tegu ji truputį pailsi. Tai, ką regite, ne šiaip sau atsiranda. O aš irgi grįžtu pabūti ramybėje..
- Tai yra tai, ko nesu mačiusi. Net ir kinuose – ne. Ir net kažkodėl nenujaučiau, kad taip galėtų būti,- tylai sukuždėjo raidė B, tačiau po tokių žodžių pasirodė, kad ir toks kuždesys pernelyg triukšmingas.
-Būtinai patylėsiu,-pasižadėjo Asta ir kitiems:-. Girdėjote, ką dziedulis- Barbė sakė? Ša, ponai, ša...
- Tai tik burna, tik liežuvis gali tylėti, o ten, dvasioje – ne, neįmanoma. Viešpatie, tu kažkur čia pat ir, regisi, kad sekundė kita ir aš tave pamatysiu, - pakrutino lūpomis dėdė Vidinis. Ir vietoje taško: - Tai bent Simajudas, kad tave kur!