Birželio 7

Birželis 2011
teka 04:46
leidžiasi 21:50
ilgumas 17.04

Jaunatis (pilnėja)
6 mėnulio diena

Šiandien 17°C / 29°C, mažai debesuota
Rytoj 17°C / 29°C, nepastoviai debesuota

7
ANTRADIENIS
Robertas Ratautas Radvydė Lukrecija Roberta Svajūnas Svajūnė

Amžiną namą tik giltinė pastat
******************************************
******************************

Tai, ką rašau dabar, reikėjo parašyti vakar. Deja, taip neatsitiko. Yra juk dalykų į kuriuos reikia tiksliai atsiliepti. Vakar, taigi birželio 6d. sukako keturiolika metų, kai mirė poetas Eduardas Mieželaitis. Įsitikinęs, kas mūsų laikų poezija šiam žmogui yra skolingi. Aš irgi jaučiuosi įbridęs į skolą, kad nesugebu padaryti bent tiek nedaug, kiek buvau nusiteikęs, kai dar aną žiemą rašiau eilėraštį


Išdavystės tyla

skiriu E. M.

Negera sieloje.
Oi, kaip negera.
Nors išdavysčių daug -
Prie jų pripratę.
Sužiuro į mane kaip veidrody jo akys
Ir laukia, ką gebėsiu pasakyt.

Poetą išdavė poetas.
Nebardamas, nekeikdamas,
O vien... tyla.
Antakalny aukštam,
Dar aukštesniam kape –
Giliai iš žemės žvelgia į mane
Ir laukia, ką gebėsiu pasakyt.

Kačiukais dar žilvitis nepražydo.
Žiema Antakalny ir manyje.
Sakei, kad nori liūdną dainą
Pavėjui ištęst.
Ištęsk, poete, išdavysčių tyloje.
2010-02-09

Poreikis atversti šį eilėraštį labiau deramu laiku į atmintį užklysdavo neretai, bet kaskart kažkodėl atrodydavo, kad reikia palaukti. Ir štai... vėl jaučiuosi it sau į nosį špygą įbedęs. Nebent tik galiu pasidžiaugti supratimu, kad tokiuose metuose, kaip mano, jau laukimu negalima pasikliauti.
Tyliai, neskubėdamas perskaitau prie eilėraščio paliktus parašus. Man labai neišeina tokius dalykus vadinti komentarais. Taigi:

[b]juozupukas:[/b]
Pranai, tai kam skirtos eilutės? Matuzevičiui, ar Mieželaičiui? (Turėtų būti Mieželaičiui). Atsakymo nesurandu. O gal tai turi ryšį su B.B. Labai jau užslaptinęs savąsias mintis. Bet manau, kad atsiskleisi. Kitaip eilės neteks tikrojo grožio.

[b]Saša:[/b]
„Ištęsk, poete, išdavysčių tyloje“
Geriau patylėsiu, čia tie žodžiai netinka. Bet ir sakyti, nežinau ką.

[b]Čia ne aš:[/b]
Žmogus - ne šventasis, ir jis klysta. O mes aplinkybių nežinome... Gal jis tik gyventi norėjo? Tai kas, jo manymu, kad ir kito sąskaita.

Niekada negalėčiau nuteisti žmogaus, vis ieškočiau ir ieškočiau, kodėl taip ar kitaip pasielgė... Todėl ir netapau teisėja:)

[b]Dalija Kiliesiene:[/b]
Išdavystė tylėjimu yra pati baisiausia

[b]Nu_:[/b]
ir patylėt, yr akimirksnių, tenka...

[b]IB[/b]:
Mintis pakankamai prasminga, bet kažko negana...
[b] Pabiruogė:[/b]

Eilius išgyventas, šiuolaikiškai aktualus. Apie išdavystę spręsti sunku, nežinant aplinkybių. Geriausia tokiu atveju:
- Neteisk ir nebūsi teisiamas.
2010-02-09 20:04 Saša
Na va, paaiškėjo situacija, ir Pranui už sąžiningumą tariu - šaunuolis. Aš nei rašytojas, nei poetas. Aš peckelis, bet šiek tiek nusimanau apie rašymą. Rašytojas turėtų būti nepriklausomas, bet taip nei vienoj šalyje nėra.
Jei rašytojas eis su valdančiais, turės viską - garbę, darbą pareigas, padėtį. Priešingu atveju, bus ujamas pagal tos šalies demokratijos laipsnį. Grės net kaliūzė.
Ar tarybiniais laikais galėjai rašyti prieš valdančiuosius? Tai pabandykite parašyti dabar prieš Vytautą L.

[b]prancūzas[/b]
Graziai,man patiko jautrumas,isdavystes kartėlis gerai perteiktas.

[b]Ferrfrost[/b]
Skaudus ir liūdnas :(

Sako, jog nėra blogo, kuris neišeitų į gerą. Bet tai netiesa. Tačiau dabar iš tiesų yra gera proga nieko nežadėti ne tik kitam, sau pačiam - taip pat. Beje,

Prieš kelias dienas sumanytas dienoraščio pavadinimas jau po kelių valandų nepatiko. Taigi, sumanytų užrašų ciklo pavadinime žodelį [i]„Šiandien“[/i] pakeičiau žodeliu [i]„Dabar“[/i]. Na, o aną palikau, nes jis, kaip suprantu, nuo neatmenamų laikų, tik dabar gal dažniau girdimas bažnyčiose, šventuosius raštus perskaitinėjant. Nesakau, kad siela patenkinta pavadinimu, bet kurį laiką taip ir paliksiu: [b]Dabar ir anuomet[/b].

***