Vasaris, 1

Vasaris 2011
teka 08:11
leidžiasi 16:55
ilgumas 08.44

Delčia (dylantis)
27 mėnulio diena

Šiandien -7°C / -1°C, krituliai, daugiausia sniegas
Rytoj -3°C / 2°C, Šlapdriba

1
ANTRADIENIS
Pijonijus Gytautas Eidvilė Ignotas Brigita

Davė Dievas dantis, duos ir duonos

Dienos citata
Šilumos kainos yra priklausomos nuo to, kaip kinta kuro kainos, šiuo metu dujų kainos yra stabilizavęsi. Bet šilumos sąskaitos turėtų mažėti, jei pasitvirtins sinoptikų prognozės dėl šiltesnio oro.
Sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės pirmininkė D.Korsakaitė
********************************************

Traukinys (1)
(fragmentai poemai)

AŠ:
Sustok, Eilėrašti,
Nebūki traukinys,
Vienodai dunksantis į pakraštį pasaulio.
Štai ji, pirma mažo žmogaus diena -
Žiema,
Vandenis vaikšto po žvaigždyną
Ir pirmą kartą akyse
Žiba šviesa.

EILĖRAŠTIS:
Kada tai?

AŠ:
Net nežinau, bičiuli mielas.
Savim jau saulę pridengiu ir suprantu -
Dabar nakties jose daugiau-
Pasaulis gūžiasi,
Ir Dievas jau netoks.
Net užmirštu,
Išėjęs į negrįžtamą kelionę
Namais gimtais
Nuplauti širdį ir rankas.

Nebūki traukinys, eilėrašti,
Sustok!

EILĖRAŠTIS:
Taip visuomet-
Kai kelyje
Kai sankirtose bėgių dunda ratai
„Sustok, eilėrašti“!
Mat, užmiršau kažką,
Bet kol, žmogau, yra galva
Užmiršti neturėtum.
Juolab, jog net manai,
Kad ši galva poeto.
Tegu nedidelio.
Tegu tik vietinės reikšmės,
Bet vis dėlto burnoj netuščia -
Putoja žodžiai it alus
Ir kelia girtuoklėlių triukšmą.
Ką užmiršai, sakyk!
Ar tik, kad rankos nenuplautos?
Kad širdį ėda maudulys?
Tas jausmas greitai dings.
Ramus keliauki į pasaulio kraštą,
Dėkodamas, kad veža traukinys.
Nebent pro langą
Mesk žodelį – „amen“,
Jog nemanytumei,
Kad galima sugrįžt.

AŠ:
Tu -ką?
Išties traukinyje esu?
O mama! mama! maaaama!...
(Manau, bus daugiau)

SAUSIS, 31

Sausis 2011
teka 08:13
leidžiasi 16:52
ilgumas 08.39

Delčia
26 mėnulio diena

Šiandien -11°C / -4°C, mažai debesuota
Rytoj -7°C / -1°C, krituliai, daugiausia sniegas

31
PIRMADIENIS
Liudvika Marcelė Skirmantas Budvilė Luiza Skirmantė

Tiesos maiše nepaslėpsi

Dienos citata:
Savo laiku buvo kilęs karas tarp tekstilės pramonės ir „skudurų salonų“. Nugalėjo „skudurų salonai“, ir ačiū Seimui, Vyriausybei, kad nugalėjo dėvėtų rūbų prekeiviai, kad dabar galime puikiausiai apsirengti skudurų parduotuvėse.
Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas Jonas Burdulis
************************************
*******************

Atmink, bičiuli -34

Ne, ne!
Tavęs aplenkti negaliu,
Jau įnykau prie bendro mūsų darbo -
Kai tu skaitai,
Net jei tyliu
Jaučiu darbymetį ir žodį gaudau,
Kuris net ir ant delno
Pasėtas augt kaip sodo obelis,
Bet šiuos žodžius...
Atmink, bičiuli,
Kaip rąstą iš akies imu:
“Kas nuskriaustas yra gamtos aklos
Lai, ženklo nepalikęs, žemėn grįžta. „

Tu- ką?
Išties manai - gamta akla?
Ir net, kad gal vienintelė kalta,
Jeigu skaudi bėda
Ištinka žemės žmogų?
Šįkart į chorą neateisiu pagiedoti tau.
Aš vis dėlto ne veido bruožus jo,
O sielą dangišką matu –
Ne kūnas žmogų žmogumi augina.
Šekspyrai, ir tavęs turbūt šalia manęs nebūtų,
Jeigu ne dvasios išgiedota lyra.
Kažkaip negera.
Net pikta, Viljamai – žmogau,
Ir tavo liaupsės man padėti jau negali:
“O tu gavai tiek dovanų iš jos!
Tačiau pagausint jas tau trūksta ryžto“.

O obelie, kuri sode -
Žinau, kad niekuomet jauna nebūsi,
Bet, mano siela, neapleiski jos-
Tegu kad ir ant delno auga,
Pila gyvenimo ir išminties.
Sutūpę paukščiai supa jos tuščias šakas -
Sena ir nei žiedų, nei obuolių
Jau niekuomet nebus...

SAUSIS, 29

[b]Sausis 2011[/b]
teka 08:16
leidžiasi 16:48
ilgumas 08.32

Delčia

24 mėnulio diena

[size=18]29[/size]

ŠEŠTADIENIS
Girkantas Žibutė Valerijus Aivaras
Nėra namų be dūmų

Dienos citata:
Sugebėjimas padėti žmogui - tai turėtų būti policijos veiklos filosofijos esmė. Policijos klientas turi būti ne nusikaltėlis, o nuo nusikaltėlio nukentėjęs žmogus. Toks darbo principas.
Tvirtina policijos generalinis komisaras V.Telyčėnas
*******************************

Ne antspaudas

Su Šekspyru -33

Žinau, iš kur šios mintys eina -
Ne pirmą kartą su tavim,
Ir nors vis laukiu,
Net prašau:
- Palik ramybėje
Ne sykį jau girdėtą dainą,
Tačiau tu vėl tik pats save girdi,
O man kaip ir anksčiau:

„Štai laidas, gėrio, grožio ir vilties...
Kitaip nebūtų jokio gyvo daikto
Ir šis pasaulis, blaškomas mirties,
Per šešiasdešimt metų pasibaigtų“

Tačiau, o Viljamai,
Kam piešt mane laike
Kurio – (tu pats žinai) –
Aš nesulauksiu.
O kita vertus, negi iš tiesų manai -
Ir vienas mūšių laukuose karys?

Galėčiau, žinoma, gražiai juokauti,
Bet liaukis kurstęs žygin kilt
Ir gentį tęst be meiles moteriai, kuriai
Mane taip atkakliai
Nori į glėbį
Tarytum į šiltadaržį įsprausti.

Tegu nors šešiasdešimt!
Man jie ne priežastis,
Išeinančiam save matyt bevalį -
Gesink netikusias savo mintis -
Net ir pasaulis...
Kam jis reikalingas,
Jeigu be meilės,
Jeigu it kalvėje ant priekalo nukaltas?

Aš ieškau jos,
Tačiau be nuorodų
Ir be tokių piršlybų tavo..
„Tu stebuklingas antspaudas, kurį
Paleist į darbą kuo greičiau turi. “

Ne antspaudas,
Tikrai ne antspaudas, Šekspyrai.

Sausio 28

Sausis 2011
teka 08:18
leidžiasi 16:46
ilgumas 08.28

Delčia (dyla)
23 mėnulio diena

Šiandien -20°C / -11°C, mažai debesuota

28
PENKTADIENIS
Tomas Gedautas Nijolė Leonidas Manfredas

Tinginiui visuomet šventė

Dienos citata:
Jeigu jau taip populistiškai sako „Mes sumažinsim kainas“, tai yra vienas būdas garantuotas – subsidijuoti. Savivaldybė, norėdama padėti savo žmonėms, visada gali subsidijuoti iš savo biudžeto šilumos kainas, bet kiek jų tai daro? Prienai, Neringa šiek tiek subsidijuoja ir dar viena kita savivaldybė, nes paprasčiausiai nėra iš ko.
Tvirtina Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas V.Lukoševičius
************************

Lietuviškai ir aiškiai

Dabar jau rašo -

Šimtas metų greit,

Kai numirė M. K. Čiurlionis

Pavasaris. Tai viena.

Šiemet balandžio 10 –ąją sukaks 100 metų, kai mirė M. K. ČIURLIONIS.

Net Dievas draudžia mirtį -

Sula iš žemės keliasi į dangų

Žaliuoti medžių lapais ir spygliais,
Gėlė, žolė, net vabalas netikęs
Ir kas tik kruta, kas tik gali

Galingai įkelia savy gyvybę.

O antra?
Kaip galima va taip sakyti,
Kad numirė
Ir rodyti į datą,
Net ją iškalti ant akmens
Šalia pirmos, kada jis gimė?

O nuodine,
Nekrisk ant mūs galvų -
Į buhalteriją, deja, įnikę
Nemokame matyt savęs be aptvarų -
Reikia gimimo, reikia mirties,
Aukštų ar neaukštų kiemų,
Cemento, molio, akmenų...
Tai argi nuostabu
Net jeigu žodžiui prisiliest nelengva
Prie begalybės dvasioje žmogaus?
Ir nekalbėkime, prašau, apie legendą -
(Dažniausiai jų visai nėra) –
Štai jis, M. K. Čiurlionis
Atėjęs net anksčiau,
Negu Senoji Varėna –
o mes gi net ir ją ,
Tiktai per raidę truputį pažįstam:

Pirmąkart istoriniuose šaltiniuose Varėna minima 1413 m. sausio 13 d. Laiške Ordino magistrui pažymima, kad jis rašytas "naujajame medžioklės dvare, vadinamame Varėna, greta Merkio upės“

Tegu istorikai pasididžiuoja,
Bet tai tik lašas esmėje būties –
Nėra gimtadienio M. K. Čiurlionio,
Nėra mirties..
Per sienas, per tvoras
Per aptvarus galingus
Bandau išeit į laisvę ir iš ten
Pasižiūrėt į Dievą, kuriantį pasaulį
Ir žodžiuose jo pradžią susirast:

“Ir Dievas tarė: Tepasidaro šviesa. Ir pasidarė šviesa“

Kokia kalba?
Kaip norit taip supraskit,
O aš lietuviškai ir aiškiai:
Tepasidaro Čiurlionis.
Ir pasidarė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

SAUSIS, 27

Sausis 2011
teka 08:19
leidžiasi 16:44
ilgumas 08.25

Delčia (dyla)
22 mėnulio diena


Šiandien -14°C / -10°C, nepastoviai debesuota
Rytoj -20°C / -11°C, mažai debesuota

27
KETVIRTADIENIS
Angelė Jogundas Jogundė Natalis Ilona Anelė

Kito nemylėjęs, mylimas nebūsi

Dienos citata:
Kartais mūsų tautiškumas, patriotizmas išvirsta į nacionalizmą ir izoliaciją, ir nuogąstavimai, kad kažkas atvyks pas mus ir mes prarasime identitetą, tai tik parodo, kiek mes menkai tautiški, menkai lietuviai ir jei vienas ar kitas kitos tautybės ar religijos pilietis, specialistas atvykęs į Lietuvą mums kelia pavojų.
Sako Vilniaus meras R.Alekna
***************************************************************
*******************************************

Ateik, Senoji (Varėna)

2. Ateik, Senoji, žodį tark.
Aš pats jau savo laiko neskaičiuoju -
Atsikeliu, atsikvėpiu
Ir ačiū, Dieve, tau,
Dar skauda,
Taigi – gyvenu.
O tu iš šimtmečių gilių atėjus
Lig šiol Dzūkiją augini.
Kadaise miestas čia,
Tačiau simfonijoj garsų
Girdžiu, kaip snaudžia miškas,
Kaip žvėris žvėrį pašaukia balsu.
Medžioklės ragas dar kantrus, dar tyli,
Bet štai ir jis
Į miško chorą įsilieja
Ir regisi
Kaip pašaukia vardu Varėną.

„Dar kiti Varėnos vardą kildina iš žodžio "varyti", t. y. varyti žvėris medžioklės metu“

Ir man smagu manyti
Kad ne vienas aš,
Taip išgirstu jos vardą
O ne, tuomet akmens to dar nėra,
Kur Čiurlionių gyventa.
Tačiau nejau negirdi tu
Kaip muzikuoja poema? –
Pabiro natos abipus krantų
Varėnės ir senolio Merkio...
Kas jas surinks?
Kas jas sudės,
Įkvėps garsų simfoniją
Kaip mišką?

M. K. Čiurlionis buvo vyriausias iš devynių vaikų – penkių brolių ir keturių seserų

Tai ir sakau -
Seniai seniai
Atėjo būti Jis,
Netgi anksčiau negu Senoji Varėna.
O gandras?
Dievas jo nematė!-
Po pasakas paskraido neretai.
Žiūrėk! stebėkis!
Užliejo tolumas miškai,
Nėra net kur kitur akių padėti
Ir šitoje žaliuojančioj giesmėj,
Kartu su jais
Ir jis, M. K. Čiurlionis.

SAUSIS, 26

Sausis 2011
teka 08:21
leidžiasi 16:42
ilgumas 08.21

Pilnatis
21 mėnulio diena


Šiandien -7°C / -2°C, pasnigs
Rytoj -14°C / -6°C, nepastoviai debesuota

26
TREČIADIENIS
Timotiejus Titas Rimantas Eigilė Justas Paulė Rimas


Tarptautinė muitinių / muitininkų diena

Zuikis ir savęs bijo

Dienos citata:
Aš siūlyčiau tris sveikatos „taisymo“ dienas padaryti, kaip siūlo medicina: po gimtadienio jubiliejaus, antrą dieną po Velykų, o trečią po Joninių. Jeigu rimtai žiūrint, ta viena diena, jeigu ji bus skelbiama kaip nedarbo diena, bus didžiulis nuostolis.
Juokavo Alytaus krašto pramonininkų konfederacijos prezidentas A.Andrulionis
****************************************************
**********************************
.Varėnės slėnis



1. Jei atviriau
Nedaug žinau apie M. K. Čiurlionį-
Truputį iš muziejų
Iš knygų dar šiek tiek
O ten, prie Merkio,
Kur Varėna senoji stovi,
Yra paminklinis akmuo, girdi,
Čia Čiurlioniai gyveno kažkada..
Bet jeigu netiki manim,
Prašau, praeivi, pats skaityk:

"Šioje vietoje stovėjo namas, kuriame..."

Kas jie? Kiek jų?
O netoli
Varėnė apkabina Merkį -
Ir kuždasi abu glėby.
Po rudenio dangum.
Sunokę sodai,
Palinko šakomis žemyn
O po laukus - bulviakasis ir moterys
Marguoja skaromis.
Dangus be gervių klyksmo dar
Bet greitai bus.
Tik Mikalojus Konstantinas
Truputį greičiau.

"...1875m rugsėjo 22 d. gimė didysis dailininkas ir kompozitorius A.K.Čiurlionis"

Va tas žmogus
Kuriam nereikia durų ar langų
Kad į namus ateitų pirmą kartą.
Gal kiek ne taip aš jį regiu,
Tačiau atskridęs gandras
Adreso neklausia
Pasuko ratą vieną - kitą prie lubų:
- Kaip gera, kad laiku
Rugsėjo dvidešimt antrosios dieną,
Pas jus, o Čiurlioniai,
Su muzika esu.

Ir suskambėjo tyloje
Simfonija "Miške“
To namo čia nedaug
Erdvė aklai langais ir sienom uždaryta-
Ir vis dėlto---
Ir vis dėlto---
Nelyg poemoje,
Nelyg miške...
**********************************************
**********************************

SAUSIS, 25

Sausis 2011
teka 08:22
leidžiasi 16:40
ilgumas 08.18

Pilnatis
20 mėnulio diena

Šiandien -16°C / -6°C, pasnigs, pustys
Rytoj -7°C / -2°C, pasnigs

25
ANTRADIENIS
Viltenis Žiedė Povilas Paulius

Šv. Pauliaus atsivertimas,
Pusiaužiemis,
Kirmėlinė

Amžiną namą tik giltinė pastato

Dienos citata:
Jis judės (renovacijos procesas – DELFI), aš optimistas. Tačiau negalima versti žmonių prisiimti įsipareigojimus 10 m., tai būtų neteisinga. Jeigu žmonės nesupranta ir jiems yra geriau mokėti dideles šildymo sąskaitas, tai jų valia tai ir daryti.
Sako aplinkos ministras G.Kazlauskas
************************************************
********************************


Augame iš naujo - 32
Sonetuose,
Suradęs vyno,
Gurkšnoju neskubėdamas
Ir laukdamas,
Kada girtesnis būsiu.
Sakai:
„Mes greitai vystam, bet tuo pat laiku
Be atvangos vėl augame iš naujo“

Tai vynas, drauge,
Vynas šitą jausmą kelia,
O mintys švitrios, greitos ir... aukštai.
Ant mano kojų nuospaudos,
Atrodo, sunkios tartum žemė,
Tačiau kai šitoks pokylis,
Ar verta nuoskaudomis glostyt jas?
Ar negeriau,
Kliedėtus dalykus užmiršus,
Kalbėti tartum pirmą kartą jie:
Esą,
“Mes vėl atgimstam bruožuose vaikų
Ir jaučiam verdantį jaunystės kraują.

Kai vynas geras
Ir galva jau svaigsta,
Netgi prisėsti prie tavęs svarbu.
Man nebaisu, o Viljamai Šekspyrai,
Išvaikščioti lakias, jautrias
Žmogaus būties erdves,
O užsimiršus kur esu ir kas,
Parodyti į palikuonį ateityj
Ir žioptelėti,
Jog tai AŠ.

Tikėk! Ir aš tikiu,
Kuomet jau vynas,
O ne kraujas
Va šitaip atneša į smegenis pasaulį
Ir poterius prie jo,
Kodėl gi – ne? -
„Be atgaivos vėl augame iš naujo...
*************************************************
*************************************

PUSIAUŽIEMIS

Pelėda 2011-01-25 09:04:22
Labas, Dalija.
Ar ne anksti pavasarį prieš kelias dienas sapnavai?
Šiandien dar tik pusiaužiemis.
Taip parašyta.
Su tuo ir sveikinu...

daliuteisk
2011-01-25 09:10:04 - [Trinti] - [Atsakyti]
Sveikinu ir aš Tave - antra žiemos pusė paprastai būna linksmesnė.
Nors ir žiema, bet širdy vis tiek kasdien daugiau pavasario, o čigonas trečią dieną po Kalėdų jau ir kailinius pardavė...
Linksmos dienos!


Taip pasisveikinęs su Dalija, kažkodėl pagalvojau apie M.K Čiurlionį. Prieš kelias dienas įkėliau jo nuotrauka, prie kurios užrašiau

Netrukus 100, kai mirė
Tiesa tokia, kad negaliu kalbėti
Bet ir tylėti- irgi ne.
Išeina genijai pabūt kažkur
Ir būna, kol ūmai, staiga
Susivoki, kad jie čia pat, šalia
Ir jau tylėti būtų sarmata.

Dabar manau, kad reikia parašyti daugiau. Klausimas - kaip ir ką?

SAUSIS, 24

[b]Sausis 2011[/b]
teka 08:24
leidžiasi 16:39
ilgumas 08.15

Pilnatis
19 mėnulio diena


Šiandien -18°C / -12°C, nepastoviai debesuota
Rytoj -17°C / -6°C, pasnigs, pustys

24
PIRMADIENIS
Pranciškus Vilgaudas Gaivilė Artūras Felicija

Jei alkanas - niekas nemato, jei nuogas - visi

[b]Dienos citata[/b]
[i]Ponas B.Luby, jeigu jau prakalbote apie skaidrumą, tai tuomet gal visuomenei atskleiskit, kaip Jums prieš trejetą metų pavyko gauti išimtį nemokėti VIAP mokesčio? Ar čia nebuvo Jūsų minimas atvejis, kai vieni yra lygesni už lygius, kas įprasta vadinti korupcija? Ar ne dėl to liejate ašaras – senos geros atidirbtos schemos jau nebeveikia.[/i]
Klausia [b]energetikos ministro patarėjas K.Jauniškis[/b]

*************************************
**************************

7. Kad ir neskubėdamos

bet ar pasiginčydamos, ar meilų žodį tardamos, netgi to pačios nepastebėdamos, abi redaktorės – kalbos ir techninė – po truputį priartėjo prie durų. Atrodė, kad paskutiniais žodžiais su jomis persimetanti raidė B, kažkodėl paklaususi::
- Sakykite, redaktorės, ar jums teko girdėti tokią mintį: „Jie gali todėl, kad jie mano, kad gali.“
- Ar taip labai svarbu?
- Techninei redaktorei gal ne taip, bet kalbos redaktorei, manau, kad svarbu.
- Palaukit, palaukit, moteriškės, - netikėtai sukruto švytėti šviesomis Šventoji. Ir klausia: - Ar teisingai, Daina, suvokiu, kad tu esi techninė.
- Taip bent bus užrašyta. O kas atsitiko?
- Regis, atsitiko, Daina. Dar pati nežinau, bet man labai smalsu. Ne ką žinau, apie techninės redaktorės profesija, bet suprantu, kad jeigu prireiktų, galėsi man padėti.
- Visuomet. Ir labai mielai, bet neįsivaizduoju kaip, kokiu būdu galėčiau padėti.
- Dar palaukim, Daina, dar ir aš nesuprantu. Gerai? O kol kas ačiū už pažadą. Abiems būtų geriau, kad nereikėtų tavo paslaugų, bet... Viešpaties keliai nežinomi.
- O Goliaus keliai? Ar jie žinomi? Jūs, berods, čia nemažai triukšmavote, - nepastebėtas atsirado kompanijoje varnas Golius. Papliauškė sparnais it delnais ir paskubėjo prie Šventosios: - Negi ir tu?
- Ne, ne. Tikrai, Goliau, ne. Stengiuosi gyventi ramybėje. Bet, žinoma, ne mirties ramybėje.
- Toks čia visų mūsų triukšmas, - atsiliepė Asta. Jau sakiau, kai publikoje raidė B, bažnyčios joje nelauk ir poterių nepapoteriausi. Va, vėl parūpo žinoti, ar redaktorės žino, ką kažkada Vergilijus sakęs. Regis, geriau ir protingiau būtų suvokti: nepasitikėki tuo, kas švaistosi pagyrimais. Ir visai nesvarbu, ar tai žmogus, ar paukštis, ar raidė.
- Puiku, Asta! - pagyrė B, - tavęs literatūroje, deja, neperšoksiu, bet Vergilijų pacitavau ne šiaip sau.- Ir Varnui Goliui:- Kaip čia taip atsitiko, kad tavęs net Šventoji neišgirdo. Neįtikėtina! Visuomet už didžiausių varstų išgirsdavo. Ir tik klausyk- parskrenda! Parskrenda!
- Taip, todėl ir atskridau čia, kad šį kartą ne kaip visada.. Bet tikiuosi, kad nebus blogai.
- Ar gali būti blogai?- sukruto A.- Ką tai reiškia? Ar gali būti blogai? Ne, ne, tikrai taip nebus. Negali būti. O kad nuotaika gal ne tokia, tai va, matai, Goliau. Kai kam, o taip pat ir man, nelabai patinka, kad šie rankraščiai sugrįžta iš „Petro ofseto“ spaustuvės ir pasieka nepriimti knygos.
- Jeigu atvirai, ponai, man asmeniškai nesvarbu, bus ta knyga ar visai nebus. Kokia ji bebūtų, niekuomet dziedulio mūzoms nebus taip gera, kaip Šventosios globoje. Niekuomet.
- Taip nereikia, Goliau. Tu žinai, kad mums nepavyko kilstelėjus kartelę, peršokti aukščiau.- pasakė Šventoji ir truputį pamirksėjusi, paspinduliavusi: - Tegu tai nebus paslaptis, ponai. Atėjo metas, kai pamaniau, jog galiu atlikti dar vieną žingsnelį tobulėjimo prasme. Dabar yra priežasčių suabejoti, kad gal nereikėjo skubėti., bet patys pasižiūrėkite ir suprasite apie ką taip, atrodytų, nesuprantamai kalbu.
Ir tuomet ir Asta su Daina, ir raidžių trijulė A, B ir Jot, ir Vidinis pirmą kartą pamatė, kaip iš, sakytumei, Šventosios dvasios, iššoko Pranucis, Astos ir Dainos tėvas, kitų, o neretai ir jo dukterų, šaukiamas dzieduliu. Bet iškart patikėti tuo buvo pernelyg įžūlu. Reikėjo mirksėti, trinti akis, galvoti, kad kažkas atsitiko su nervais ir regėjimu. Lig šiol dziedulį, kaip ir kitus pažįstamus- nepažįstamus, Šventosios klausytojai išgirsdavo kaip balso įrašą ir šit Barbės lėlės dydžio, dziedulis nulipdytas kaip gyvas. Lėlė Barbė ir kalba, ir išvaizda, ir bendravimo manieromis ogi kaip nuluptas Pranucis. Šįkart nužingsniavo prie atnešto su rankraščiais krepšio ir ...
- Aš gal jums paskaitysiu truputį apie kosmosą, truputį apie kitką, bet šis eilėraštis, man dabar yra gerokai prasmingesnis negu prieš kelias minutes. Beje, tiesiog knieti jį pavadinti „Kas ji?“ Surado, ko ieškojęs, ir užkėlęs ant nosies blogai besilaikančius akinius:

Savęs neseikėju žvaigždynais,
Bet krenta jie į sielą,
Kad nors mirk!
O Dieve, kas Jinai?
Kaip piešti ją ant popieriaus ar mintyse,
Žvaigždynus imančią į savo būtį?
Galbūt tai nuotrupa,
Atskilusi nuo Visagalio,
Fragmentas Žodžio, kūrusio pasaulį?
O gal iš sielų mūsų Visagalis?
Atėjo.
Šviečia.
Degina ugnim.
Ir tikisi, kad gal daugiau neklausim,
Kas Ji.

Savęs neseikėju žvaigždynais,
Bet krenta jie į sielą,
Kad nors mirk!.
(„Kas ji?“ 2007-10-30)

- O, va koks reikalas! Nelabai ir pats suprantu, kodėl taip čia vyksta. Tas dziedulis, kuri imituoju, jis gi dar nesugrįžęs iš sodo, o aš jau esu čia. O ar būsiu, deja, net ir Šventoji negali pasakyti - gali atsitikti, kad greitai nebūsiu. Dėl manęs, tai tiek to, ne taip svarbu būsiu ar ne, bet neduok Dieve, kad nebūtų Šventosios. Pailsėkit, ponai, labai jus prašau – tegu ji truputį pailsi. Tai, ką regite, ne šiaip sau atsiranda. O aš irgi grįžtu pabūti ramybėje..
- Tai yra tai, ko nesu mačiusi. Net ir kinuose – ne. Ir net kažkodėl nenujaučiau, kad taip galėtų būti,- tylai sukuždėjo raidė B, tačiau po tokių žodžių pasirodė, kad ir toks kuždesys pernelyg triukšmingas.
-Būtinai patylėsiu,-pasižadėjo Asta ir kitiems:-. Girdėjote, ką dziedulis- Barbė sakė? Ša, ponai, ša...
- Tai tik burna, tik liežuvis gali tylėti, o ten, dvasioje – ne, neįmanoma. Viešpatie, tu kažkur čia pat ir, regisi, kad sekundė kita ir aš tave pamatysiu, - pakrutino lūpomis dėdė Vidinis. Ir vietoje taško: - Tai bent Simajudas, kad tave kur!

SAUSIS, 23

Sausis, 2011
teka 08:25
leidžiasi 16:37
ilgumas 08.12

Pilnatis
18 mėnulio diena

23
SEKMADIENIS
Gailigedas Gunda Raimundas

Ilgai mylėjus, sunku pamesti

Dienos citata
Norėčiau pasitraukti ir pasakyti žmonėms - nebalsuokite už tokius kaip mes, kurie atrodo lyg ir geri žmonės, žinomi veidai. Kad esame geri žmonės, nereiškia, kad esame įgalūs padaryti tai, ko reikia Vilniui.
Sako dainininkas J.Didžiulis, atsisakydamas kandidatuoti savivaldos rinkimuose
******************************************
*******************************
.

SAUSIS, 22

Sausis 2011
teka 08:27
leidžiasi 16:35
ilgumas 08.08

Pilnatis
17 mėnulio diena

22
ŠEŠTADIENIS
Anastazas Gaudentas Vincentas Aušrius Skaistė Džiugas Vincas

Geriau žvirblis saujoje, nekaip sakalas danguje

Dienos citata
Tuo metu buvo svarstomas klausimas dėl paramos „Žalgiriui“ ir pasisakinėjo visi tarybos nariai ir darėsi sau piarą. Ar tikrai reikia klausyti tokių tekstų? Ar tikrai reikia klausyti, kaip kiekvienas prisiekinėja meilę „Žalgiriui“? (...). Kuomet visi nori pasirodyti prieš žiniasklaidą, tikrai nemanau, kad reikia klausyti tokių kalbų.
Sakė Kauno m. tarybos posėdžio metu kompiuteriu pokerį žaidęs Darbo frakcijos atstovas G.J.Furmanavičius
********************************
***************************



6.Piktų - gerų žodžių

buvo daugiau, tačiau po truputį jie aušo, lyginosi, švietėsi. Ne pirmas sykis taip, nes dvikovose grūdinosi ir senieji Aleksandro Diuma muškietininkai. Daug kas manė, kad B nusiteikusi romaną „Trys muškietininkai“ išmokti mintinai. Nesikratė jo ir Jotas, užtat raidė A neretai juodu pašiepdavusi, esą, ar reikia stengtis, jeigu akivaizdu, jog autoriaus ir varde, ir pavardėje, ir jo romano pavadinime neįsileista nei J. nei B. Ir, girdi, ačiū dievui, nes tai būtų labai sukliudę Diuma autoritetui ir jo geriausiam kūriniui. Ir dar kartą „ačiū“, bet šį kartą ne dievui, o jai, raidei A, kad ji,
neretai apsiliedama devintu prakaitu, sugebėjo būti visur ir iškentė beprotiškai sunkų kūrybinį darbą.
- Nesigirk, nesigirk, sesul. Kai musė įkrenta į barščius, ji nesako, kad sriubą virė, - mokėdavo atsiliepti B ir kažką pacituodavo, tačiau citatos jos burnoje iš „Trijų muškietininkų“ visuomet it saldumynas, kurio pačiulpti nesidrovėdavo bet kuriuo dienos metu ir bet kokioje kompanijoje. Tačiau citatai ji ruošdavosi ir iš išorės visuomet tai atrodydavo vienodai - dešinės rankas smailiu pasigremždavo dešinį paausį ir klausydavo, kaip čeža ausies būgnelyje. Visos svetainės esybės ją gerai žinojo ir suvokė, kuo tai pasibaigs eilinį kartą - laukė citatos iš „Trijų muškietininkų“, tačiau, regis, pirmą kartą suklydo. Raidė B vėl atsirado prie redaktorių sugrąžintų rankraščių ir panašiai kaip anąsyk, iš jų šūsnies pasiėmė lapą, permetė akimis raštą ir Šventajai:
- Jeigu suklysiu, pataisyk mane, gerai?
- Netikiu, kad suklystum. Kas žino, kas nežino, o mudvi žinome, kaip neretai esame paskaitinėję dziedulį.
- Nesu tikra, bet, duok dzievuliau, kad taip, tačiau eilėraštis pasitaikė, kuris man irgi stringa gerklėje. Tai va:

Nutilo žodžiai...
Lyg ugnim
Būtų paleidę juos.
O žodžių tų,
Kai tyli jie –gailiuos.

Tai kur esi,
O žodi tikras,
Kurį karais,
Nelaisve
Ir badu
Ne kartą priešai baudė?

Baust baudė, bet laimėti neįstengė.
Girdi? Šaukiu tave,
TĖVYNĘ...

Arba kodėl neišgirstu, kaip plaka
Ir žadina viltis
Jaunystės žodis - MEILĖ?
Kodėl pritilo žodis - PAREIGA?
Kodėl ausų nedrasko žodis – DUONA?

Galbūt atokvėpis ar šventė manyje,
O gal baisiau?
Kai žodžiai šie prityla Žmoguje
Tai sako, kad iš jo
Nedaug žmogaus belikę
(„ Nedaug žmogaus“ 2008-01-15)

- Perskaitė ir neįtikėtinai droviai vėl pažvelgė Šventosios pusėm. Vėl sušvyturiavo, sumirksėjo įvairiaspalvių šviesų žiburėliai.
- Puiku, - pasakė,- žodis žodin, kaip dziedulio parašyta.
- Kažin, ar tikrai jo vieno? - pusbalsiu suabejojo raidė B, o Daina:
- Geriau būtumei pacitavusi kažką iš „Trijų muškietininkų. Beje, specialiai rinkais šį eilėraštį?
- Rinkausi? Kištelėjau ranką į tavo nešulį, o jis pats į rankas.
- Nežinau, nežinau, bet nujaučiu, kad čia kažkur kažkas giliau pakasta. Sakyki, Bė, o jeigu būtumei citavusi iš „Trijų muškietininkų, tai ką būtent?
- Tokios minties nebuvo, bet iš tikrųjų kažkodėl peršėjo prisiminti trijų muškietininkų vardus
- Būtent? Gal taip, kaip jie atrodo citatoje...
„Galima įsivaizduoti, koks didelis buvo mūsų džiaugsmas, kai sklaidydami šį rankraštį, paskutinę mūsų viltį, dvidešimtame puslapyje aptikome Ato vardą, dvidešimt septintame – Porto ir trisdešimt pirmame – Aramio.“
- Taip, - atsiduso Daina, - jeigu kas suprantate, kodėl raidei B taip knietėjo šita citata, lenkiu galvą. Negi todėl, kad šituos dziedulio rankraščius prilygina „Grafo de La Fero atsiminimams“? Ne, ne, taip tikrai negali būti. Tuos atsiminimus jau seniai visas pasaulis skaito kaip Aleksandro Diuma „Tris muškietininkus“, o čia... Atleisk, mieloji B, jau ir man galva suskaudo nuo tavo siurprizų. Kada gi subręsi rimtam gyvenimui?

SAUSIS, 21

Sausis 2011
teka 08:28
leidžiasi 16:33
ilgumas 08.05

Pilnatis
16 mėnulio diena


Šiandien -6°C / -3°C, nedidelis sniegas


21
PENKTADIENIS
Agnietė Galiginas Garsė Ineza Inesa Ineta Ina

Nemeluosi - neparduosi

Dienos citata
Sąskaitas (už šildymą - DELFI) nulemia du dalykai: tai, kiek namas sunaudojo šilumos ir tai, kiek ji kainuoja. Abiejuose dalykuose yra labai didelė netvarka.
Tvirtina Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos ekspertas šilumos kainoms R.Zabarauskas
***********************************
********************


O mielas drauge (31)

Net nežinau,
Kuris kuriam
Truputį ištarėm greičiau:
„O! mielas drauge“...
Tačiau matau, žinau,
Kaip augo ir išaugo
Šis jausmas nuostabiai gražus -
Net ir tuomet, kai tu manęs nelauki,
Susirandu savo būtyj
Tave suklususį prie žodžių
Ir dingsta nežinia, kuri
Dar bando mus išskirti mirtimi.

Seniai jau suvokėme tiesą,
Kad, oi, kaip nepanašūs esam!
Net mintys neretai - kiekvieno sau...
Ir vis dėto,
O mielas drauge,
Be pykčio, be pagiežos kalbame žodžius
Net ir tuomet, jei klausą žeidžia
Net ir tuomet, kai žinom -
O dangau! kam reikia
Iš naujo aitrinti jausmus
Ir šaudyti tuščiai į Dievą.

„Pagautas nesuprantamo žiaurumo
Tu pats save be gailesčio žudai“

Bet, Viljamai,
Kiek daug kalbėjai apie tai,
Tik žodžiai gal bent kiek kiti,
Mintis, deja, ir vėlgi ta pati:
Įamžink savo žavesį. Nejaugi
Tu leisi jam pražūti, mielas drauge? “

Matyt, net ir iš kapo taip žiūrėsiu kaip iš knygos -
Antai, kokios neramios
Ir galingos žvaigždės
Visatos erdvėse!
Tačiau per tolumas
Akims atrodo mažos, tykios,
Nors rink į saują ir ant lauko sėk,
Kad neišnyktų begalybės dalioje...

Manau, kad supranti
Ką čia kalbu -
Kai vienas šalia kito taip arti -
Ne žvaigždės mus, kaip dulkeles,
O mes žvaigždes į saują renkam.

SAUSIS, 20

Sausis
2011
teka 08:29
leidžiasi 16:31
ilgumas 08.02

Pilnatis
15 mėnulio diena


Šiandien -3°C / -1°C, gali pasnigti
Rytoj -6°C / -3°C, nedidelis sniegas

20
KETVIRTADIENIS
Fabijonas Sebastijonas Daugvydas Nomeda

Be dūmų nebus šilumos

Dienos citata
Švedijoje jaunos merginos daugiau dėmesio skiria ne aukštakulniams batams ir visai išorei, o patogiam gyvenimo būdui, vidiniam savęs vystymui, užsitikrinimui, kad ji bus ekonomiškai nepriklausoma. Tuo metu Lietuvos jaunos merginos daugiau deda vilčių į turtingą vyrą.
Lyčių lygybės principus Lietuvoje ir Skandinavijoje įvardijo Europos lyčių lygybės instituto direktorė V.Langbakk
*********************************************
****************************



5. - Negi laukiate?

Bet jeigu taip, kodėl be gėlių? – pasakė Asta, įėjusi į buto svetainę ir suradusi A, B ir Jot trijulę, ant stalo žvaigždutėmis mirksinčią Šventąją ir Vidinį, nusiteikusi kuo mažiau kalbėti. Beveik nekreipdama dėmesio į kitus, priėjo prie Šventosios: - Jaučiu, kad bene labiausiai pyksti, bet tokią teisę turi tik tu viena. Iš visų čia esančių tik viena, -pakartojo.
- Taip įsitikinusi?
- Gimdėte, gimdėte... Po lapelį, kitą ir štai kokia šūsnis makulatūros grįžta atgal. Patikėk, Šventoji, ne be mano pastangų.
- Makulatūra gal nereikėtų vadinti, bet parnešti tokią kūrybą atgal nebuvo lengva, - pasakė Daina, ant stalo užkeldama krepšį su tvarkingai sudėtais rankraščiais.- Jeigu tai nebūtų tėtės, manau, kad nebūčiau drįsusi.
- Cha! cha! Cha! - linksmai nusikvatojo Šventoji: - Kai išgirstu apie gimdymus, norisi prašyti varną Golių, kad padovanotų plunksną ir bandyti parašyti savo knygą, kurią galėčiau padėti šalia dziedulio raštų.- Ir tik Astai, bet jau ramiai, solidžiai: - Redaktorių mokslų niekuomet, Astule, nekrimtau. Jaučiu, dar neatėjo tas laikas. Ir labai džiaugiuosi, kad galiu vėl priimti ir saugoti tai, ko atsisakė pirmoji dziedulio knygą. Koks jos, beje, pavadinimas? „Pirmoji sėja“?
- „Eilėraščio sėja“
- Gražus pavadinimas, bet aš dėkoju, kad šio krepšio su makulatūra nenunešėte į krosnį, į ugnį, kaip Nikolajus Gogolis „Mirusių sielų“ antro tomo. Sako, prieš mirtį bandęs rašyti iš naujo. Ar tai tiesa? -
- Tai tiesa, Šventoji. Bet Gogoliui buvo lengviau, kadangi degino savo kūrybą, o štai mudvi su Daina į pirmą knygą neįleidžiame savo tėvo kūrybos. Manot, neskauda? Bet geriau riekė geros ruginės duonos, negu krūva ... Na, suprask gi.
- Kaip nesuprasi? – sulaukusi progos, pašoko raidė B: - Taip, taip, gerbiamoji redaktore, geriau riekė duonos, net jeigu ji ne ruginė, negu krūva šūdo. Atsiprašau., Negu krūva šlamšto. Tik pauostyk, kaip smirda, a? - ir paėmusi lapą iš Dainos krepšio skaitė ant jo parašytą tekstą.:

Tas AŠ
Per visą naktį nenurimo –
Reikėjo jį apkast kapu.
Duobė gili.
Atrodė, darbas geras.
Ir kaip tuomet
Lentelėj parašą regiu:
„Čia - AŠ.
Ilsėk ramybėje, tu mano AŠ.“

Pasilenkiu, paglostau parašą,
Žegnoju kryžium kaktą ir krūtinę.
Bet sapnas žinią siunčia vėl:
Esą, ne tą AŠ apkasiau,
Ne tą.

Ir vėl į miško žemę kastuvu smeigiu
Suvokdamas, kad gal
Geresnį apkasiau, blogesnis liko.
Ne gaila būtų jo -
Ramybė jam,
Ramybė man,
Ramybė tiems.
Kuriems jis nuoskaudas paliko.

Žegnoju kaktą ir krūtinę vėl.
Duobė gili.
Vėl darbas, regis, geras.
Ir parašas kapo lentelėje raiškus
„ Čia - AŠ“.

... Per visą naktį laidojau save,
Apsėjau mišką kapinynu,
Bet liko nepalaidotas tas AŠ,
Kuriam žegnodamas
Kasiau duobes.
(„Tas Aš“ 2008-04-07)

Kambarėlį, vadinama svetaine, užkrito nemaloni tyla, bet B buvo ant balno ir stabdyti kovos žirgo neketino:
- Oi, kaip liūdna, kad užmiršome nupirkti redaktorėms gėlių! Begu, nupirksiu. Maksima netoli, o ir gėlių parduotuvė tik anapus gatvės.
- Daina, girdi? B liūdi, kad gėlių mums nenupirkusi. Matai, koks skaudulys jautrią, gerą jos širdelę užgulė. - Ir raidei B: - Mudvi, mieloji, žinojome, kad taip bus, nes ten, kur esi - gėlių niekuomet nebūna. Bet ir nereikia. Sugebi dovanoti tai, ko kiti nedrįsta ir nemoka, būtent nereikalingą triukšmą. Niekaip nesuprantu, kodėl tau to reikia. Ar šitaip ugdai savo aktorės talentus?
- Ką dar pasakysi?
- Labai nori?
- Nei noriu, nei ką, bet jeigu užsimojai, prašau, sakyk.
- Nenorėjau čia ateiti. Žinojau į kokią nedėkingą šventę einu. Ačiū tau, kad žinai, kur Naujininkuose galima nusipirkti gėlių, bet manau, kad jų gyventojams, o ypatingai svečiams, būtų geriau, jeigu Naujininkuose turėtų bent vieną viešą tualetą. Tuomet galėtume, reikalui prisiėjus, ten pasmirdėti, o ne savo kelnėse.
- Ką, ar aš smirdu? Užsičiaupki. Nereikia tualeto ir kelnių, kuomet taip kalbi. Užtenka tavo burnos.
Nei Asta, nei raidė B nesitikėjo, kad jųdviejų įprasti ginčiai šįsyk šoktelės į aukštesnį lygmenį, bet dabar tai buvo akivaizdu ir, sukrutęs Vidinis:
- Nagi, nagi... Kas dabar čia pasidarė? Ė, sakiau gi, kad jokių paaiškinimų ir pasiaiškinimų nereikia. Dziedulį žinau, pažįstų geriau, negu kad jūs. Šaltokai ir gan abejingai laukia savo knygos, tačiau priežastis ne ta, apie kurią kalbate.
- Apie ką tu, dėde Vidini?
- Žinau apie ką. Ir visi žinote apie ką aš. Tik pačią priežastį kiekvienas vertiname skirtingai. O toliausia nuo standarto nutolęs būtent jis, dziedulis Pranucis.
- Na, gerai, susitaikykime ir nesipykime, - palinko arčiau raidės B Asta: - O jeigu užgavau - atsiprašau. Taip aš truputį specialiai, kad greičiau perdegtumei ir atvėstumei. - Ir pakėlusi galvą ir apžvelgdamas savo negausią publiką: - O dabar visiems noriu į akis ir ausis pasakyti, kad atsakomybę už tai, kas atsitiko paruošiant išleidimui „ Eilėraščio sėją“, prisiimu asmeniškai, tik teisti knygos redaktorius, juolab, kai tai daroma už akių, dar anksti.
- Prašom! Prašom! Abi su Daina imkite atsakomybę, o mes pasiimsiu visą šitą, anot tavęs, nemalonu kvapą ir ... iki geresnio pasimatymo. Jausčiausi didžiai skolinga, jeigu jo jums nepažadėčiau,- neatlyždama nervingai pasakė B: – O pyktis, žinoma, mums nereikia. Bet nemanykite, kad dziedulio dukterims, Šventajai ir dėdei Vidiniui tokie dalykai rūpi daugiau, negu mums, raidėms. O! mums ne tas pats, kaip žmogus jaučiasi laikydamas pirmą knygą.. Ir bendrai - kaip jis jaučiasi, kai su knyga. Ir net nesvarbu, kas tos knygos autorius.
- Šaunu. Šaunuole esi, mieloji B! Valio tau! Aš juk irgi apie tai. Knyga privalo būti verta pagarbos, nepaisant kas jos autorius. O kai jos autorius mano tėvas, deja, norėtųsi, kad pagarbos sulauktų bent kiek daugiau.

SAUSIS, 19

Sausis 2011
teka 08:30
leidžiasi 16:29
ilgumas 07.59

Pilnatis
14 mėnulio diena


Šiandien -2°C / 0°C, truputį pasnigs
Rytoj -3°C / -1°C, gali pasnigti

19
TREČIADIENIS
Kanutas Marijus Morta Raivedys Gedvilė Marius

Darbininkės rankelės juodos, bet širdelė jauna

Dienos citata
Geriausia ekonominė situacija yra tada, kai valdžia nemaišo verslui. Ir verslininkai patys žino, kaip geriau investuoti savo lėšas ir į kokias sritis, svarbu, kad verslui būtų sudarytos tinkamos sąlygos.
Teigia Lietuvos banko prezidentas R.Šarkinas
*****************************************
**********************************

Nelyg kare -(30)

Per tolumas dienų girdžiu kaip šaukia:
[i]“Prisipažinki, jaunas lengvapėdi,
Jog meilės galiai abejingas tu. “[/i]
Ir pajaučiu
Kaip katės drasko širdį -
Argi galiu tikėti, Viljamai, kad tu
Taip įsakmiai
Prisipažinti įsakai
Ir priekaištus beri
Lyg akmenį tašytum.
Atsikvošėk ir nemanyki,
Kad esu kitur kažkur.
Štai baltos mano kambarėlio sienos
Ir vakaras už jų langų ---
Žinai - tik vienas Dievas
Dar artimesnis negu tu,
Tačiau ne į bažnyčią jo einu,
O į sonetą
Pabūti erdvėse tavo dainų.
Koks kipšas ant liežuvio tau nusėdo,
Kad šitaip skaudžiai ten girdžiu:
[i]“O pasakyk man, kaip tu nesigedi
Būt mylimas - ir nemylėt kitų“. [/i]

Nesu aš meilėje valdovas -
Širdis - ne muilo burbulas,
Įsakymų karaliaus nepaklauso,
O kad nemyliu – netiesa,
Bet gi, Šekspyrai - ne visas,
O būtent ta, kuri manęs nemyli.
Ne lengvapėdis, Viljamai, o – ne!
Nuo tol lig šiol
Dar vis ir meilėje
Nelyg kare...

SAUSIS, 18

Linas Balsys

Sausis 2011
teka 08:31
leidžiasi 16:27
ilgumas 07.56

Priešpilnis (pilnėja)
13 mėnulio diena


Šiandien 0°C / 2°C, krituliai
Rytoj -2°C / -1°C, truputį pasnigs

18
ANTRADIENIS
Gedgaudas Jogailė Liberta Jolita

Po savo stogu visaip patogu

Dienos citata
Matrioška iš tų laikų yra kiekviename namelyje. Jei dar gyvenote Sovietų Sąjungoje, čia kaip simbolis toks gražus, jaukus. Jei mes "triūbas" kažkokias statome prie "Lietuvos energijos" (dabar LESTO būstinė) ir kažkokias nesąmones prie Seimo, tai tikriausiai matrioška papuoš miestą labiau nei tie statiniai. Teigė Lietuvos rusų sąjungos atstovas V.Gorelčenka

L.Balsys:
CŽV kalėjimų tyrimas - pamoka, kad VSD negali tapti valstybe valstybėje

******************************************************
*********************************


4. Asta ir Daina

į Naujininkus užsuko trumpai, bet svarbiai valandėlei, abi žinodamos, kad kitaip nebus – knygelė bus tokia, kaip ji sumaketuota ir atiduota „Petro ofseto“ spaustuvei. Toks sprendimas nebuvo joms lengvas, tačiau žinojo, kad pernelyg įkyrus kartojimasis, o ypatingai poezijoje, yra jos menkos kokybės reikšmingas ženklas. Visais atvejais geriau mažiau, negu daug, tačiau dar blogiau, jog ir tas eilėraščių pluoštelis, kuris paliktas spaustuvėje, taip pat kokybe, deja, nepasižymi. Tai „vietinės reikšmės“ poezija, asmeniškai dziedulio ir jo gimtųjų Šklėrių, nors toks teiginys ne be išlygų – seserys nutuokė, kad prie šio peizažo reikia pridėti ir dėdę Vidinį, bet šis buvo kategoriškas sakydamas, jog jo poezija dar neišnešiota ir jeigu ji bus- tai labai negreitai. Tuomet pirmą kartą prakalbo, kad jo mintis labiau užima ne poezijos tekstai, bet filosofinės spėlionės apie tai, kokią dievo dalelytę reikalinga turėti savo sieloje, kad žmogus su žmogumi per didelius atstumus gebėtų susikalbėti nuojautomis, neabejodamas jų tiesa. Buvo įsitikinęs, kad, anot jo „dvasios telefonai“ yra daugelyje biologinių organizmų ir kažkodėl nesuprantama, kaip atsitikę, kad labai retam žmogui pasiseka surasti, kurioje smegenų (ar ne smegenų) ląstelėje jie padėti. Tuomet Vidinis taip:
- O va mudviem su dzieduliu kartais pasiseka taip pasišnekėti. Keista, žinoma, kad tik poezijos diapazono bangomis. Kada tai atsitikę? Ė, net neklauskite, nors tai irgi įdomu, bet seniai, galbūt prieš šimtą metų, kai dar dziedulis lopšyje. Apie tai parašyta:

Kai reikia žvelgt į praeitį toli
Ir atsimint
Iš kur Vidinis atsiradęs -
Sugirgžda durys
Ir lopšys
Išeina vaikščioti po namą:
Pirmyn – atgal,
Pirmyn - atgal.

- Poetas gal? -
Girdžiu svetingą balsą.
- Kad - ne!
Net nežinau
Su kuo jį valgo – geria.

Sekmadienio varpų malda
Garsiau už lūpas kalba,
Bet šit į sielą pažvelgė dangus -
Platybė begalybėje sutilpo:
- Dar mažas,
Bet esi žmogus
Ir Dievas pasiuntė tau sargą.

- O Dieve, dėkui tau,
Bet man svarbu žinoti sargo vardą,
Kad susirasčiau jį
Vienintelį tarp angelų,
Kuris štai dangumi
Į mano lopšį kalba.

- O gal geriau kartu
Nuo šiandien ir per amžius?.

- Norėčiau būti išdidžiu.
Vien angelo man truputį per maža.
Jeigu galėtumei dar būt draugu -
Prašau!
Gaili kasdien ateiti pas mane.
O jeigu ne-
Aš pats tave lankysiu.

... Pirmyn – atgal,
Pirmyn – atgal,
Mažytėm amplitudėm supasi lopšys.
Norėčiau šitą kelią jo
Būtim savąja pakartoti.
Na, o kol kas dar vis
Pirmyn!..
(„Pasivaikščiojimai -1“)

- Bet, dėdė, Vidini, šio eilėraščio nesu nei redagavusi, nei skaičiusi, - pasakė Asta, o Daina irgi įtikinamai pareiškė, kad jo anksčiau nežinojusi.
- Beje, patys tiksliai nežinome, kada pirmą kartą susitikę. Šis eilėraštis, sakytume, vienas paieškos fragmentas. Tačiau užrašytas irgi dziedulio. Jis sako, neatsimena šio mudviejų susitikima, tačiau aš – puikiai. Tai spręskite, mielosios moteriukės, kam priklauso šis eilėraštis - man ar dzieduliui?
- Tai kolektyvinis darbas, - nedelsė atsakyti Asta. - Be jūsų atminties tėtis nebūtį gebėjęs taip ar kitaip užrašyti...
- Kai toks telefonas yra, bent kas gali paskambinti, suteikdamas ar tokių, ar išsamesnių, ar kitokių žinių. Ir todėl geriau būkime neturtingi, bet teisingi - visų eilėraščių autorystė priklauso tam, kas juos kažkur surado, iškėlė, o svarbiausia, kas aprašė ir padėjo ant popieriaus tokia forma. O tai padarė jųdviejų tėvulis. O ką būtent iš jo užrašytų tekstų dėsite į knygelę, tai geriausia būtų, kad pasitelktumėte redaktorių nuovoką..
- Ir vis dėlto...
- Ir vis dėlto pasakiau, moteriškės, kas man reikėjo pasakyti. Manau, beje, kad įtikinamai pasakiau, kadangi daug kartų apie tai kalbėjome su Šventąja, be kurios net ir užrašyti tekstai nežinia kur būtų klajoję, o bent jų dauguma – prapuolę. Tekstų lig šios dienos dar ieškome ir, ačiū die, dar surandame. Beveik neįtikėtina.
-Na, taip, tikrai, kad neįtikėtina,- paslaugiai atsiliepė Daina.- Net mano pranašavimai kažkodėl apsilenkia su tokia būtimi, kuri galbūt žmoguje, galbūt pasaulyje, galbūt dievuose, kaip, sakysim, Baba. Su juo Indijoje buvau susitikusi, todėl ir tariu būtent jo vardą – Baba.
- Tai tiek, kas atrodo reikėję jums pasakyti, - tarė Vidinis, ir lyg atsimindamas:- Tik nemanykite, moteriškės, kad man asmeniškai nerūpi dziedulio knygos leidybos dalykai. Tačiau mano nuopelnai ir rūpesčiai kur kas didesni jo raštų paieškos ir išsaugojimo darbe. Žinoma, ir čia mane aplenkia Šventoji, kuri net pabandė peršokti save pačią. Bet tai kita tema. Ir tas dalykas, regis, jai labai pakenkė. Suredaguotą, gatavą knygą a r kūrinį ji dar nepajėgi gimdyti. Per anksti, dar nesubrendusi, tačiau, mat, ir po Šventosios protelį kipšai, matyt, sugeba pasiausti.
- Ar kas bloga atsitiko, dėde Vidini?
-Nesiskundžia, bet jaučiu, kad... Na, pažiūrėsim, kaip ten, bet nuojauta ne kokia.
2011-01-18 13:37

SAUSIS, 17

Autorius: kiaukiau

Sausis 2011
teka 08:33
leidžiasi 16:25
ilgumas 07.52

Priešpilnis (pilnėja)
12 mėnulio diena


Šiandien 0°C / 2°C, krituliai, daugiausia lietus
Rytoj 1°C / 2°C, krituliai
17 PIRMADIENIS
Antanas Dovainis Vilda Leonilė

Ieškok draugo bėdoje, laimėje ir pats atsiras

Dienos citata
Vykdant perkrovimą, įskaitant ir prekybos ginklais pradžią, būtina atsižvelgti į Vidurio Europos šalių susirūpinimą. Manau, su "Mistral" pardavimu yra nužengta per toli. Ne taip reikia balansuoti tarp perkrovimo ir solidarumo.
Mano Europinių reformų centro Londone atstovas T. Walasekas
***************************************
*******************


Vėl jaunas

Atrodo,
Nyksta žodis – veltkleidys.
Žodynai kalbina, tikėdami atgimimu,
Tik nežinau, ar jis
Lietuviui burną kada šildė.
Bent man nesavas,
It atėjęs iš dievų miškų,
Kur vaikščioja šešėliai klaidūs,
Bet štai sonetas ir girdžiu –
Įsiterpia į muziką Šekspyras:

“Turtus be saiko švaisto veltkleidys,
Bet jie nedingsta, o tik vietą maino“

Aš irgi šitą pasaką žinau
Ir nemanau, kad ji klaidina –
Čia daug pilių iš smėlio,
Iš fantazijos lakios,
Iš priežasčių turėti tai,
Ko nieks pasauly dar nežino,
Kaip sakoma, - ir aš buvau,
Ten valgiau, gėriau,
Burnoj neturėjau...
Na, o kai pasaka nutyla,
Šekspyras sveikinasi lyra.

O Viljamai, biesai tavęs nematė!
Kaip pasaka man prikalbi nesąmonių mielų,
Bet gera būti su tavim, oi, gera,
Net ir tuomet, kai pykstu ar tyliu.
Štai ir dabar:

"Tačiau tasai, kas grožį pražudys,
Nebeprikels jo niekad jokia kaina.“

Į veidrodį pakilęs vyturys,
Dangum akis gražiai užspaudžia –
Ten, po vokais,
Po daugel metų,
Vėl vaikštau jaunas kaip kadais
Ir nežinau senatvės...


2011-01-17 10:44:24
Pelėda

Sausis, 16

Sausis 2011
teka 08:34
leidžiasi 16:24
ilgumas 07.50

Priešpilnis (pilnėja)
11 mėnulio diena


Šiandien -14°C / -2°C, krituliai, galima lijundra
Rytoj -1°C / 2°C, krituliai, daugiausia lietus

16
SEKMADIENIS
Marcelis Norgailas Norgailė

Prausk neprausęs varną, vis tiek ji juoda

Dienos citata
Aš visiškai sutinku su prezidente Dalia Grybauskaite, kad ankstesnės pastangos izoliuoti Baltarusiją buvo neveiksmingos, nedavė jokių rezultatų ir buvo neproduktyvios.
Įsitikinęs analitikas Vladimiras Socoras
*****************************************
****************************


Vis esam gražesni -28

Nepaisyki, jei kartais
Pamatysi abejingą.
Dienas skaičiuodamas
Ir vos ne šimtmečio sulaukęs,
Galėčiau negirdėti kaip ir ką
Sonetais viešumai kalbi.
Tačiau - o ne!
Netgi prašau -
Priglausk ir mano žodį -
Tegu kaip dulkę sėdusią,
Bet vis dėlto...
Kiti jau juokiasi:
- Pašėlo senis!
Vos į moterį parodai
Ir jis tuoj pat it bitė prie medaus.
Bet, Viljamai, ji, Moteris,
Ir mano amžių laiko.
Galbūt per atmintį dažniau,
Tačiau tiesa ši įkvėpia gyventi –
Nėra pasaulyje ne vieno senio,
Kuris anksčiau, vėliau
Nebūtų Moteries bučiavęs...
Tai patylėtum gal su savo dainele:

“Bedalei našlei bent vaikų veiduos
Brangus jos vyras gyvas pasilieka“

Galbūt sergu.
Tačiau nesu kapuos.
Ir aš ja, Moterim šita, žaviuos,
Kad ašarotoje našlės dalioj
Dar gali atsiminti ir galvoti apie jį,
Tačiau ne tas juk karžygys,
Kuris, išlepęs mylimos glėby,
Skaičiuoja palikuonis savo
Ir niurzgia, kad kiti ne taip gyvena:


"O tu prastumsi amžių be naudos
Ir atminimui nepaliksi nieko."

Net jeigu taip,
Nedaug bėdos,
Nes savo lemtimi
Nenoriu ženklint ateities –
Te palikuonys patys už save kalbės.
Ar neatrodo tau, o Viljamai Šekspyrai,
Kad nuo beždžionės toldami,
Su kiekviena karta
Vis esam gražesni?
2011-01-16 12:12:20
Pelėda

*************************

3. Užverčiau „Lietuvio kalendorių“,

norėdamas įsiminti, kas jie, tie besarmačiai. Ne, nesakau, kad sielą temdė kitaip nušvitusi diena, bet truputį peršėjo, kad rytas apsiėjo be įprastumo, kuris jau regėjosi, kaip tradicija. Kalbu apie varduvininkus, kuriuos juodu ant balto mini „Lietuvio kalendorius.“ Neprisimenu, jog per sodo sezoną buvo diena, kad jie neužklystų bent pasilabinti ir štai... Ar nebesarmačiai? Žiūriu į atversto kalendoriaus spalio 28 d. lapelį, perskaitau vardus, o varduvininkų kaip nėra, taip iki pat vidurdienio, kol pagaliau užrakinome namų duris ir sodo vartus. Matyt, kažkokiu būdu patyrė, kad susiruošėme išvažiuoti. Argi nebesarmačiai, a?
- Atsipūsk, prisėsk! Matai kiek pagalbininkų! Ir Gaudrimas, ir Judas, ir Tadas, ir Simas... Visas Simajudas, - pašaipiai gelia žmona, matydama, kaip dūsaudamas tampau į automobilį nelengvus kraustulius. Atrodytų, tos mantos lyg nebuvo, bet va susiėjo į krūvą puodai, indai, kambarinės gėlės, patalinė, dėžės su vaisiais, stiklainiai su uogienėmis ir kompotai, visokie kitokie rakandai, smulkmenos ir nelabai, ir, prašau - visas sunkvežimis.
- Juokias gerai tas, kas paskutinis juokiasi, maman,- vos neprancūziškai žiopteliu, vis pridedamas tą daug kartų sakomą: argi nebesarmačiai, a?
- Kai žmogus su anuo pasauliu pradeda kalbėtis jokie daktarai nepadės. Sarmata juolab.
- Kaip nors, maman! Kai nors ir šį persikraustymą ištversim. O jeigu atvirai, tai ir man nesinori į Naujininkus. Niekas nelaukia. Erzelynė dabar ten - ir raidžių trijulė, ir Vidinis, ir Šventoji ir - net nesinori tikėti – abi dukros lyg kažkuo dalijasi ir nepasidalija.
- Iš kur žinai?
- Anas pasaulis dosnesnis informacijomis. Bet juk netrukus pamatysime, kaip iš tikrųjų. O man apmaudu, kad į knygutę nepateks tau skirtas eilėraštis. Nežinau priežasties, bet jaučiu, kad, esą., nelietuviškai parašytas. Vienas žodis – „bukietas“ ir prašau - nelietuviškai! Nors ne aš sugalvojau ir ne aš pirmas parašiau. Netgi Lietuviu kalbos žodyne išgirsti, kaip dainuoja: „ Še tau, sese, vainikėlį, turi aukso bukietelį“.
Žmona žiūrėjo į mane gal net truputį nustebusi, nors gerai žinojo, kad savo žinias neretai gaunu per Vidinį. Kai jo gerklėje atsiranda mūzos, tiesiog jaučiu, žinau, kur jis yra, o pasitaiko, kad net žinau – su kuo. Ir šįkart neabejojau, kad Naujininkuose yra būtent taip, kaip kalbu.
- Neskubėkite, ponai. Mano laikas už pinigus net tuomet, kai aš darbe miegu,- pravėręs kabinos duris, pasakė vairuotoja. - Tačiau jeigu reikėtų, galėčiau padėti.
- Sveikata brangiau, negu pinigai, - atsiliepė žmona ir timptelėjusi už skverno: - Prisėsk gi. Ar ir vėl ruošiesi į Santariškes? Per tokį prakaitą neužtruksi.
- Ir tada nesiruošiau, ir dabar - ne. Bet Viešpaties keliai nežinomi. Gerai bent, kad atėjo laikas, kuomet nelabai svarbu, kokiais kelias jis vaikšto. Vis tiek ateis.
- Atsimenu tą bukietą, atsimenu, - ir prisėdusi, ir nepaleisdama mano puspalčio skverno:

Štai Tau gražių gėlių bukietas
Iš Ožiaragio rankų ir manų,
Lietuvišku dangum žvaigždėtas,
O aš juk irgi truputį poetas,
Atėję sveikinam Tave abu.

Tegu palikę metai leis Tau pailsėti
Ir Dievas bus jų talkoje.
Mes mylime Tave,
Dangaus ir Žemės sūnūs,
Net ir tuomet,
Kai nusileidžiam pragare.

Laiminga būk!
Ir visuomet šviesi,
Gėlė gražiausia mūsų šio bukieto -
Prisiglaudžiam ir lūpom, ir širdim,
Žvaigžde žmogaus, daina poeto...
Ir tikime Tavo kasom sulig juosmens -
Jos nukirptos dar niekuomet nebuvo —
Banguoja laikas, pamojuoja jom
Ir vėl matau per Gilšę plaukiat gulbę...
( „Bukietas žmonai“) 2009-01-01

Klausiausi it būčiau girdėjęs pirmą kartą. Ir tikrai taip ir buvo - iš jos burnos šio eilėraščio nebuvo tekę išgirsti. Pabaigoje palikusi tarpelį pauzei, ištarė:
- Ačiū.
- Ką?
- Sakau, ačiū. Juk matai, kaip būna. Dar neseniai čia tiek gėlių, tiek daug gėlių, Ir kokios jos nuostabiai gražios. O dabar sunku patikėti, kad jų čia tiek buvo, kad tiek gali būti. Taip ir norisi pašaukti – sugrįžk, akimirka, bet jeigu taip atsitiktų - irgi prapultis. Nebūtų kam melstis Dievui, o tuomet jau ir jis pasauliui nebūtų reikalingas.
-Iš kur tokie tavo raštai? - Ir norėdamas suprasti, ką pasakiusi:- Nežinau, kas atsitiktų, jeigu sustotų laikas, bet jeigu bent akimirkai stabtelėtų pasaulis, ėgi tikrai nuslystume nuo žemės paviršiaus nežinia kur. Bet tu turbūt ne apie tai, a? - pasakiau ir jaučiau, kad kažkokie neapčiuopiami supratimai maišosi, kliedi, kažko nesuranda pasąmonėje. Atrodo, užklystų į reikalingą smegeninės vietą ir praturtėčiau kitokiu žmogaus būties paskirties suvokimu. Ten išgirdau ir anksčiau jau kalbėtus žodžius, kad, girdi, Jėzus savo gimimui pasirinko ne tą laiką. Tačiau dabar jau nesinorėjau galvoti, ar turėjo jis tokią pasirinkimo galimybę.
- Ar neatrodo, kad mudu senokai vienas su kitu nesusikalbame? O taip arti vienas kito. Greit keturi dešimtmečiai, kai po vieno stogu.
- Bet gal ne po viena antklode? - atsiliepė mudviejų šnektą girdintis automobilio vairuotojas.
-Tu – ką? Ar mane vyru nelaikai?
- Aš ir pats dažnai, pone, pagalvoju, kad žmoguje yra labai daug, ko mes neišgriebiame. Žvejojame savyje. Regis, net kantriai, bet su meškere. Argi ne juokinga? Beje, ar ją turite?
- Meškerę? Na, žinoma.
- Bet, regisi, kad jau ji jums nereikalinga.
- Ko gero,- pagalvojęs atsakiau, nes žmogus nebuvo aklas ir matė, kad į Naujininkus išvažiuoju be meškerės, nors labai tikėtina, kad žuvų teks skanauti daugiau.
- Teisingai darote, - pagyrė vairuotojas, - ten nebloga Maksimos parduotuvė.
- Na, gerai, motin. Nedaug beliko krauti ir... aida su šitais Simajudo kraustuliais! Ten, Naujininkuose ir pailsėsime.
Linksmais nusiteikęs į talką atėjo vairuotojas.
*******************

SAUSIS, 14

Sausis 2011
teka 08:35
leidžiasi 16:20
ilgumas 07.45

Priešpilnis
9 mėnulio diena


Šiandien -7°C / -3°C, nepastoviai debesuota
Rytoj -10°C / -4°C, truputį pasnigs

14
PENKTADIENIS
Feliksas Teodozijus Auksė Hilarijus Laimis Lilija


Kas pinigus mėgsta, tas tiesos nekenčia

Dienos citata
Varžėsi, kirtosi kilnūs ir bjaurūs, garbingi ir visai negarbingi žemėje dalykai. Matykime visą tiesą. Tą naktį tėvynė turėjo būti išduota, nestigo pabūgusių ir norinčių gelbėtis pavieniui, buvo besiviliančių, kad užpuolikas jų pasigailės ir dar paskirs iš naujo užkariautos provincijos valdytojais.
Seime vykusiame iškilmingame Sausio 13-osios minėjime sakė europarlamentaras V.Landsbergis



2. Savijauta ne geriausia,

tačiau ne tokia, kai net žmonai atrodė, kad mano nuotaiką labiausiai įtaigoja nekantrus noras greičiau paimti į rankas išleistą poezijos knygelę. Kažkodėl lyg užmiršo, kad jeigu ne dukros ir ne ji, nei toks, nei joks kitoks laukimas niekuomet manęs nebūtų trikdęs. Vidinis apie knygos leidybą irgi vengė kalbėti ir, kaip suprantu, dėl tos pačios priežasties – taip atsitikę, kad mudu negebėjome pasakyti, kuriam mudviejų priklauso daugelio eilėraščių autorystė. Būvavo atveju, kai ilgai tikėjęs, kad eilėraštis priklauso man, netikėtai sužinodavau, kad, deja, tai tik iliuzija, o jo dvasioje kur kas daugiau Vidinio, negu manęs. Sieloje darydavosi niauru, kad apvoginėju artimiausią bičiulį, kuris, beje, gerai tai žino, bet geravališkai šypsosi, šmaikštauja ir net puoseli tik gal jam vienam žinomus regėjimus.
- Girdėjau, Vidinis skambino? Ar kas atsitiko?
- Laukia, kad parvažiuotumei. Į Naujininkus.
- O Viešpatie, ir vėl Naujininkai. Jaučiu, kad jie ten mane ir palaidos.
- Ar ne tas pats, kur tai bus? Va, panosėje Visi Šventieji, o po jų Vėlinės. Geresnio meto tokioms žinioms iš Anapilio gauti lyg nebūna. Nepraleisk progos.
- Gerai, gerai, - atšovė ir įnirtingai pradėjo mosuoti šluota.
Per tą visą rudenio laiką, kaip pradeda kristi medžių lapai, tai bene darbingiausias darbo įrankis. Du - tris, o būna, kad ir daugiau kartų perdien manoji apvaikščioja su šluota visą sodą. Atrodo, numestas pageltęs medžio lapas jai teikia bausmę, kurią priima atlaidžiai, nepykdama, o paskui net pasidžiaugia, jog pavargusi taip, kad net kaulus skauda.
- Tu kur? –klausia, grįžtelėjusi per petį.
- Ė, ten!- mosteliu ranka, - greitai grįšiu.
- Parink gilių, gal dar rasi kokią.
Žmona beveik visuomet nuspėja mano sumanytas išvykas. Taip ir šį kartą. Dar neišlipęs iš lovos sumąsčiau nueiti prie Balsių arba kitaip - Kryžiokų ežero. Jis labai arti, kaip ir viskas, kas šitame Vilniaus pakraštyje gražu. Tai ežeras, kad nepaisant kaip dažnai jį lankytumei, niekuomet neatrodo, kad nuobodu ar įgriso, kad sielą reikėtų užimti kažkuo kitu. Galbūt todėl, kad ir to „kito“ čia irgi nemažai. Šįkart susiruošiau nueiti prie ąžuolo. Tai ne nauja, nes ne pirmas kartas, kai baigdamas sodo sezoną, ateinu pas jį lyg atsisveikinti, o pastaraisiais metais būtinai su eilėraščiu, kurį taisinėdamas jau rašau tris –keturis metus ir žinau, kad niekuomet nesugebėsiu parašyti.
- Sakiau, motin, kad šiemet mano ąžuolas be gilių.
- Akinius pasiimki.
Ėjau lėtai, užsimiršęs ir galvoje, atrodė, nieko nėra, kas kilstelėtų dvasią. Ir vis dėlto, artėdamas prie ąžuolo išgirdau savyje jo muziką ir net pasinorėjo, kad ir Vidinis išgirstų.

Čia galima prisiekti akmeniu.
Ir vandeniu.
Ir ąžuolų šaknim giliom.
Išaugome ne kur,
O čia -
išaugom Lietuvoj.
Perkūnui meldėmės,
Žaibų strėlėm švytruojant dangų
Ir buvom peržegnoti - BŪTI!

Lietuvių žeme,
Nelabai svarbu man
Kunigaikščių kartos -
Kiek buvo jų,
Kiek būti žada.
Vanduo šaltiniais dar iš žemės teka
Ir vaikšto ąžuolai šaknim,
Paglostę gilų sniegą – amžių kaulus.
Eiliniai parneša man Žalgirį namo
Iš ąžuolų šaknų
Ir deimantui sunokti reikalingos gilumos.
Eiliniai miršta
Arba grįžta, pergalėmis nešini.
Eiliniai ir lietuvio paskirtį ir vardą
Man dovanoja, paprašydami išsaugot tai.

Ir prisiekiu aš akmeniu,
Ir vandeniu,
Ir ąžuolų šaknim giliom-
Mane augino Dievas čia
Aš - Dievą auginu.
Ar priesaikoje gali būti
Dar kas nors svarbiau?

Eiliniai knygomis nepažymėti
Eiliniai mėtosi nesurastom žvaigždėm..

(„Prie Kryžiokų ežero“, 2007-11-22)

- Galingas tu, seni, oi galinga! Kad visa Lietuva tokia!- sustojęs pakalbėjau, linkėdamas stiprybės ir jau kažkodėl atrodė, kad gal neverta save išbrukti iš sąrašo tų, kas jau negeba padaryti kažką reikalingo. Jaučiau, kaip į sielą įsidvelkia sapnuojantis girios ošimas.
- Sapnuojantis?
- Taip, sapnuojantis,- pakartojau man naujai suvoktą girios būseną ir, prisėdęs įprastoje vietoje, pagalvojau, kad yra labai jautrių dalykų, kurie kažkodėl nepaliečia mūsų sąmonės supratimu. Regis, pirmą kartą taip jautriai pajaučiau, kad giria gali sapnuoti ir buvo įdomu jau tai, kad staiga šitai suvokiu. O jeigu...
- Ką - jeigu?
- Nieko. Sakau, įdomu būtų žinoti, kokius sapnus sapnuoja ši giria su mano ąžuolu. Arba, kad tik ir vienas ąžuolas.
- Kalbink eilėraštį, kalbink. Nepalik jo negyvo, nepalik...

SAUSIS, 13

Sausis 2011
teka 08:36
leidžiasi 16:19
ilgumas 07.43

Priešpilnis
8 mėnulio diena


Šiandien -2°C / 0°C, krituliai, daugiausia sniegas
Rytoj -7°C / -3°C, nepastoviai debesuota

13
KETVIRTADIENIS
Veronika Dargaudas Gilvydė Iveta Raimonda Vera Hiliaras


Laisvės gynėjų diena

Pirkta meilė greit atvėsta

Dienos citata
Tai, kas vyksta dabar - nušluotas žmonių nuoširdumas ir žmogiškumas. Daug žmonių, kurie jaučia viduje galį stoti prieš tankus, eiti ir laimėti rinkimus, šiandien jaučiasi nustumti nuo aktyvaus gyvenimo.
Tvirtina Sąjūdžio aktyvistė
***********************
*************



Mintys buvo aiškios

ir jas savyje girdėjau kaip putojantį alų, esą, ne tą laiką Jėzus pasirinko gimimui. Ne tą. Tiktai ne tą.
- Bet ar jis galėjo rinktis? - klausiau pusbalsiu, žiūrėdamas į papilkėjusius spalio pabaigos Balsių sodus.. Atsakymo, žinoma, nelaukiau, nes tai visai nesvarbu. Sodo sezonas baigiasi, užmigdydamas jo gyvastį ir ištrindamas dar neseniai šviesiai žydėjusias spalvas nepaisant, kad žmogaus gyvenimas pasilieka. Tiesa, jo gerokai mažiau, negu vasarą ar rudens pradžioje, bet daugiau, negu užbaigiant ankstesniuosius sezonus, nes ir vėl ne viena šeima soduose įsikuria nuolatiniam gyvenimui. Truputį pavydu, o zylės glaudžiasi prie gyvenamų namų ir vėl lyg pirmą kartą matau, kokie tai gražūs, nuostabūs, laimingi, linksmi paukščiai. Suvokiu, kad apie mane kažką galvoja Vidinis ir net atsimindamas deklamuoja“

Per tūkstantmečio vardą – LIETUVA –
Pavargę vyčiai grįžta į namus.
Iš šimtmečių visų,
Iš mūšių pralaimėtų ir laimėtų.
Iš pragaro.
Net iš dausų.

Ant sienos – surūdijus pasaga.
Ir lyja lietūs į akis
Stiklais sudužusių langų.

Man ne tvis vien –
Mylėsim? Nemylėsim?
Pats ašaras erškėtrožių surinksiu...
Tiktai prašau surast padėkit
Jų – vyčių – motinas,
Kad grįžtančius
Namo priimtų.
(„Prašau“, 2008-01-20)

- Hė, ko jis knaisiojas? Bet kad jau toks esi, tai būk! Ateis laikas ir pažiūrėsim, kaip atrodo vaikas,- burbteliu, bet mintis subruzdo, pagyvėjo ir jau ne taip paprasta ja atsikratyti. Net ir senatvė paliko galią jausti mielą bičiulį ten, kur jis yra, nepaisant toli ar arti. O kuomet Vidinis tampa poetu, norėdamas, kad jį išgirsčiau, nesunkiai išgirstu ir beveik niekuomet neateina noras, paimti telefoną ir paskambinti. Nesistengėme pasiaiškinti, kokie dievai mudu apdovanojo tokia pajautos galia. Tai tikriausiai todėl, kad lyg žinome, jog dangaus žmones ir jų gyvenimas dėl kažkokių priežasčių pridengtas ir saugomas paslapties ir nevalia kaišioti nosis ten, kur saviškiams jos nereikalingos. O mudviems šis reikalas įprastas kaip akiniai ant nosies ar kepurė ant galvos. Tai jau nuo lopšio laikų.
„ Betgi jis ruošiasi paskambinti ir telefonu“ – suvokiau.- Nagi, nagi! Skambink, brolau.“
Ir jau girdžiu:
- Laukiam ir nesulaukiame. Negi pasiliekate žiemoti?
- Kas atsitiko?
- Knygutė atiduota spaudai ir dabar reikia laukti. Atrodo, kad neilgai. Panašu, kad „Eilėraščio sėja“ aplenks Kristaus gimimą.
- Betgi ne dėl to skambini.
- Ė, neklausk. Pavargau. Tiesiog neišeina iš galvos tai, ko nei pats suprantu, nei kitam moku paaiškinti.
- Gal žinai, kiek metų zylė gyvena?
- Kas, kas gyvena? Zylė? Na, ačiū, regis, pasišnekėjome. Beje, suskaičiavau, kad knygutėje būsią beveik pusantro šimto eilėraščių. Vadinasi, per metus vidutiniškai rašai du eilėraščius.
- Oho, kokia sparta! Jeigu ne tavo parama, ko gero, ir vieno nebūčiau gebėjęs vidutiniškai parašyti.
- Baik! Vyriškai sutarėme, kas apie tai nekalbam. Reikėjo matyti, kaip atrodžiusi Asta su Daina. O ir raidžių trijulė, ypatingai raidė B! Ė, man regisi, kad paliktus už knygos borto eilėraščius išmokome greičiau ir geriau, negu sutalpintus „Eilėraščio sėjoje“.
-Tai todėl dabar ir deklamuoji, kad žinočiau, kas už borto palikta? Ačiū, bet nesistenk!
- Kaip suprantu, tai neilgai truks, bet visi dabar baiminasi, kad leidyba tave sunaikins. Ir dvejų eilėraščių per metus negebėsi parašyti. Patikėk, kad ir aš baiminuosi.
Atsikvėpiau ir:

Per tūkstantmečio vardą – LIETUVA –
Pavargę vyčiai grįžta į namus.
.

SAUSIS, 12

Sausis 2011
teka 08:37
leidžiasi 16:17
ilgumas 07.40

Priešpilnis
7 mėnulio diena


Šiandien -4°C / 1°C, krituliai, galima lijundra
Rytoj -2°C / 0°C, krituliai, daugiausia sniegas

12
TREČIADIENIS
Arkadijus Cezarija Cezarijus Vaigedas Lingailė Ernestas Cezarė Cezaris

Dienos citata
Būtina ginti tradicinę krikščionišką dorą, įskaitant tradicinę santuokos ir šeimos sampratą. Šiuo atveju kompromisas su šio pasaulio dvasia yra ne kas kita, kaip kompromisas su velniu.
Teigė Volokolamsko metropolitas Hilarionas
*********************************************
****************************

Be druskos

Kakta rasoja,
Prakaitui ištryškus,
Tai - paskutinės duonos
(Jau suvalgytos) druska.
Gal jos dar valgyti reikės ne tiek nemažai,
Tačiau jau ji, deja, be druskos.
Galvos neskauda, ar
Ant stalo bus jos, ar nebus
Ir rūpesčiais nevaikščioja diegliai –
Kaip rudenį sunokę sodo obuoliai
Net neskinti ant žemės gausiai krenta,
Kad net stebėtis reikia -
Kai skaudžiai diegdavo,
Buvo geriau.

Nušluostau prakaitą
Ir šypteliu į veidrodį
Iš kur, matau,
Ateina į akis
Neaukštas, bet sunkus
Žeme apaugęs kelmas.

- Kad ir be duonos, o tačiau
Bent po klebonišką su tavimi išgerčiau.

-Tiktai?
Tikėjau juk,
Kad ir be druskos likusį
Kažkas lankys, neleisdamas užmiršti.
O taip! Čia ne Kleboniškis,
Bet po klebonišką ruginės
Ir Šklėriuose ne nuodėmė pakelti.
Tiktai prašau –
Pridengi raukšlėmis išskobtą veidą -
Ne kelmas juk dar aš,
Ne kelmas,
Jei taip aukštai
Ir tokį šventq daiktą,
Aplinkkeliu apeidamas davatką
Nelyg bažnyčioj prie altoriaus,
Prie burnos keliu.
Pasidalinkite su kitais 2011-01-12 08:20

SAUSIS, 10 -oji

ANDROMEDOS GALAKTIKA


Sausis 2011
teka 08:39
leidžiasi 16:14
ilgumas 07.35

Jaunatis (pilnėja)
5 mėnulio diena


Šiandien 0°C / 1°C, krituliai, daugiausia sniegas
Rytoj -5°C / -2°C, nepastoviai debesuota

10
PIRMADIENIS
Agatonas Vilhelmas Ginvilas Ginvilė Vilius


Būk nei saldus, nei kartus - saldų nurys, kartų - išspjaus


Dienos citata

Mums atrodo, kad įsimylėjimo jausmą galima pakeisti draugišku sėdėjimu prie televizoriaus ar vakarienės valgymu kartu. Visa tai galima iškentėti, bet viduje žmogus supranta, kad tai yra ne tai, ko jis norėjo.
[b]Psichologas Tomas Lagūnavičius[/b] argumentuoja, kodėl šiuolaikinėje visuomenėje manome, jog meilę ir aistrą vardan šeimos išsaugojimo turi keisti draugystė.

2

Net nežinau, ką jums atsakyti. Teisybės sakyti negaliu, kad nesukelčiau bereikalingo erzelio, bet ir meluoti nenoriu. Pasakysiu taip – yra žmonių, kuriems esu dar įdomus, bet daug kam esu nereikalingas. Sakė prezidentas Valdas Adamkus, paklaustas, ar jo patarimų klausia dabartinė Prezidentūra ir Vyriausybė
- Taigi, viskas praeina. Greit nebus ir tų, kuriems dar vis reikalingas.
******************************************
****************************



Supykę tavo žodžiai

Su Šekspyru - 27

Ilgai tylėjau.
Per ilgai.
Tačiau dabar
Prisipažinti tenka –
Nesuprantu, o Viljamai, tavęs:

“Turbūt bijai tu ašarų našlės,
Kad tau gyvent vienatvėj neįgriso.“

Vienatvė man - jau ne bausmė.
Tegu be ašarų gyvena ta našlė,
Juolab, jeigu manai –
Esą, dėl jų vienatvėje laimingas.
Ir nesmagu girdėti, kai:

“Bet jei mirtis tavęs nepagailės,
Tai gedulas apglėbs pasaulį visą.“

Nepagailės, mielasis, ne!
Tokių dalykų ji nežino -
Galinga ir didi, kai su dalgiu –
Teisinga, kai ir nemirtingą
Į savo pradalgėlę ima.
Bet būna, Viljamai, žinau –
Atsimuša dalgiu ir...
Žiežirbos putoja.
Bet apie tai ne man kalbėti tau.
Sakyk, brolau,
Koks jausmas sieloje žmogaus,
Kai jis numirt nemoka?
O konkrečiau - jeigu našlė,
Tai ar paverkti bent gebėtų,
Išsprausti ašarą į savo nemirtingą būtį?
Jeigu našlys, į vienumą įkniubęs,
Ar sugebėtų jis vienatvėje laimingu būti?
Tik neskubėk!
Nešauk dangun,
Kaip ryto vyturys giedoti -
Per žiemą girgždančiu sniegu einu
Ir sielą degina supykę tavo žodžiai:

“Matyt, visai tu neturi širdies,
Jei su savim lyg budelis elgies!“

2011-01-10 04:29:52
Pelėda