RUGPJŪTIS,10

Rugpjūtis 2010
teka 05:43
leidžiasi 21:05
ilgumas 15.22

Jaunatis
0 mėnulio diena

Šiandien 15°C / 26°C, gali trumpai su perkūnija palyti
Rytoj 15°C / 28°C, nepastoviai debesuota
(Žiūrėsim, kai bus, o rytas miglotas. Tokio dar lyg nebuvę)

10
ANTRADIENIS
Norimantas Laima Laurynas Asterija Astra

Šv. Laurynas, Paskutinioji perkūno diena

Tarptautinė apatinių drabužių diena
(tai bent!)

Bernas mergą myli, kol jos lūpos apie vedybas tyli, o kai prabilo - meilė išdilo
*********************************************
*********************************************



Šilovarnis

O žalvarni, giriu,
Kad tu ne žalvario triūba,
Net pūst į ją nemoki.
Man ne triūbos juk reikia, ne!
Žiūrėjau į tave
Ir širdį gaubė džiaugsmas,
Kad štai šalia gyvena toks – kad ir tylus -
Bet šilo paukštis.



Iš "Labai liūdnos pasakos"

1942m. Ašmenos getas. Vokiečiai nustato, kad jame per daug nedarbingų žydų. Buvo duotas nurodymas Vilniaus geto policininkams žydams Ašmenos getą „išravėti“. Keliasdešimt policininkų naujomis uniformomis, vadovaujami paties Vilniaus geto policijos viršininko Saleko Deslerio, atvyko į Ašmenos getą. Kad užtikrintų akcijos sėkmę, vokiečiai į talką atsiuntė 6 lietuvius iš „ Zonderkomandos“. Tačiau S. Desleris jų paslaugų atsisakė ir žydai policininkai patys atrinko 410 senų, paliegusių sergančiųjų. O kai atrinktieji policininkų buvo pakrauti į vežimus , maldos namuose susirinkusiems likusiems buvo pasakyta, kad tokių akcijų vykdyti patiems policininkams žydams yra „ labai sunku, tačiau būtų kur kas blogiau, jeigu tai darytų lietuviai“...
Visi „atrinktieji“ buvo nuvežti 8 kilometrus už Ašmenos ir sušaudyti. Akcijai vadovavo S. Desleris, Nosonas Ringas ir Moišė Levas.
Paskui, kai akcijos vykdytojai sugrįžo į Vilnių, geto viršininkas Jakovas Gensas į savo namus sukvietė geto administracijos ir policijos atstovus, nusipelniusius žydų visuomenės veikėjus ir Vilniaus rabiną. Ir ilgai ilgai teisino žydų policininkų akciją Ašmenoje. O baigdamas labai aiškiai apibendrino:“ Tokiu būdų žydu policija išgelbėjo visus, kurie turėjo likti gyvi. Žuvo tie, kuriems jau nebuvo likę ilgai gyventi. Tegu atleidžia mums seni žydai. Jiems teko tapti aukomis, atneštomis ant mūsų ateities altoriaus.
(Iš Ferdinando Kauzono str. „ Labai liūdna pasaka“ išspausdinto „Vakaro Žiniose“ 2010m. liepos 24 d.)