Pelėdos uoksas

Prano Karlono kūryba

BIRŽELIO 19

PUSESERĖS: ROMA ir VITA tėviškės kieme


Birželis 2010
teka 04:41
leidžiasi 21:59
ilgumas 17.18

Priešpilnis
7 mėnulio diena

Šiandien 10°C / 21°C, giedra
Rytoj 10°C / 20°C, lietus

19
ŠEŠTADIENIS
Julijona Romualdas Dovilas Ramunė Deodatas Romas


Devintinės

Lengvai įgytas - dar greičiau prarytas
***************************************

Ašara Dievo akyj...


Pro ašarą žiūrėjau ir mačiau -
Ne ji čia, ne Roma...
Pakilo Šklėriai mirti lig dangaus
Ir mano ašara
Įkrito Dievo akyje.

Paverk, Dzievuli,
Gal net nežinai,
Kiek daug žmogaus dalios
Jo ašaroje telpa.
Ir būna –
Ten bažnyčios skęsta kaip laivai,
Aplipę kryžius
Kalbina altorius lūpos,
Bet sieloje tuštybė –
Nei dangaus joj, nei tavęs.

Kada į sielą negebi ateiti
Manau, reikia paverkti.
Bent jau pro mano ašarą,
Įkritusia tavo akin.

Ne ji čia mirė, ne Roma -
Pakilo Šklėriai mirti lig dangaus,
O sieloje jo kažkodėl nėra...
***************************


Gmitė
Pranai, Pranai, na ką gi jūs pasakytumėt, apie mano paskutinį eilėraštį? m? Tarkit man žodį.
2010-06-19 15:03

Pranas
Labas.
Nelabai, Gmite, suprantu, kodėl Jums parūpo mano nuomonė. Ji juk vieningai išsakyta aukščiausiu lygiu. Ir šį lygį aš pripažįstu nė truputėlio nekreivodamas siela. Pasakysiu tik, kad prieš 5 - 7 metų šį kūrinį būčiau priėmęs geriau negu dabar. Tuomet dar protas imlesnis, suvokimai jautresni, raiškesni. Bet tai ne vienintėlė priežastis, kodėl man keblu vertinti šį, sakyčiau, rimtą darbą. Toje erdvėje, kurioje plaukiojate kaip žuvis, esu nepaslankus. Šilti karštai su jų paukščiais man beveik nežinomi. Reikėjo sužinoti net, kas tas ibisas. O skaitant poeziją su žodynais, nemaža dalimi pradingsta jos žavumas, ko, žinoma negalėjau išvengti ir aš. Ir vis tik- galėčiau parašyti nemenką komentarą, pirmiausia atsiliepdamas į minties ir filosofijos nuostatas. Mano reikmei to suradau nemažai. Bet gal labiausiai į smegenis krito:

Sparnai įgali jį skrajoti,
Bet ar suvokia tai,
Kad Šamajim uždrausta jam pažinti?


Labai rūpi pakalbėti ir apie paskutinį ketureilį, bet užteks. Gal kada nors jį atsiminęs prisiminsiu kur nors kitur. O dabar nuoširdžiai džiaugiuosi. Jeigu ir toliau taip rašysi, vaikai ir anūkai tavo poeziją tikrai labai mielai skaitys.
BŪK!
2010-06-19 17:32

0 komentarai (-ų):