BIRŽELIO 06

Birželis 2010
teka 04:46
leidžiasi 21:49
ilgumas 17.03

Delčia (dyla)
23 mėnulio diena

Šiandien 8°C / 19°C, giedra
Rytoj 11°C / 20°C, trumpai palis

6
SEKMADIENIS
Bogumilas Klaudijus Norbertas Tauras Mėta Paulina

TĖVO DIENA

Kojomis nosies nenušnypsi
***************************************************************


FRAGMENTAS SEKMADIENIUI
arba
KAIP RAŠIAU PIRMĄ HAIKU

Vakar perskaitęs mano sielai labai artimo Ražo haiku, parašiau:
Baigsiu medžioti peles. Juolab, kad jau ir apnuodytų atsirado ir pradėsiu medžioti haikus. Gal jų sumažės.
O šiaip gi tai, žinoma, tavo geras. Pasak NIJOLENOS - ŠAUNU! Bet gaila- vieni į Ispaniją, į Ameriką, kiti jau ir į Japoniją. Kas liks Lietuvoje? Tai gal po klebonišką, mielasis, a?

P. Ražas neatsiliepė. O burna dar labiau pradėjo džiūti. Kone sausra įsimetė joje. Neištvėręs vėl pasibeldžiau: tuk-tuk -tuk, mielas Ražai. Čia aš. O ten net trys raštai - du titano ir vienas Ražo:

Titanas:
"Oponuosiu Pelėdai. Nors nevisiškai. Man haiku yra tobula poezijos forma, minimum žodžių ir maksimum prasmės. Taip, ne visi haiku šiame puslapyje yra verti haiku pavadinimo, bet visgi tai yra gera mokykla. Jei kuris poetas parašys poemą, kurios kiekvienas sakinys stiprus kaip haiku, poemai tokiai lygių nebus. Haiku yra nuostabi mokykla, kaip nerimuoti vienos banalybės su kita.
Šis haiku man nėra geras. Rašau tai puikiai suprasdamas, kad pats esu blogas. Ir visgi, nors pagautas akimirkos žavesys, nepagauta būtent ta akimirka, kuri atskleistų pamatinius visatos sąrangos dėsnius.
Haiku nėra emocionalūs, haiku yra išmintingi.

Kaip staugia rudenio vėtra...
Tas tik eiles šias supras,
Kas naktį praleido laukuos.
(Autoriaus nepamenu)

Be to haiku yra pilni dzenbudizmo idėjų, kurias vyresnioji karta, Lietuvą Marijos žeme vadinanti, vargiai besupras.
O autoriui- sėkmės. Ir giedro mėnulio."

O štai p. Ražo kaip visuomet nuoširdus ir prasmingas raštas. Beje, nepasakysime kad ir titano raštuose stokojama prasmės. Giriu už tokius raštus žmonės. Man atrodo, kad juos parašyti sunkiau negu haiku. Bet dabar....

Ražas:
'Dėkui Jums, titanai, už išsamias pastabas. Aš visai nepretenduoju į haiku, juk įdėjau šį trumpuką į skyrelį "poetiniai blykstelėjimai", turbūt mano mąstymas kitoks, nežinau kas yra išmintis, išmintis būdinga Rytų kultūrai, esu tik kelyje į išmintį, kuri, mano supratimu, būdinga tik seniesiems graikams, neužbraukiu, sakydamas, jog tai išmintis ar priešingai, kiekvienas akimirksnį išgyvename skirtingai, nėra dviejų tapačių, o ir pasaulio sąranga nevienodai aiškinama ir suprantama, kas būdinga Rytų kultūrai, nebūdinga Vakarams, nors vienas aspektas tinkamas abiejoms: žodžio magija, tiksliau gal žodžio galia. Tai bandžiau pasakyti šiame trumpuke: tikrovės stygius ir jos geismas, prarasto "rojaus"ilgesys gimdo Žodžio galią nukreiptą į dangų: Rytų atveju "nušvitimu", krikščionybėje į "amžiną gyvenimą", peržengiant "Majos skraistės netikrumą; kančių ir vargo pasaulį.
Broli, Pranai, tikrai niekur nesiruošiu mauti į platų pasaulį, pabandžiau trumpuką joponišku stiliumi, mano vietelė ten, kur blyksi juosta Vilkmergėlės, kur rymo Saulėkalnis ir bėga srauni Šventoji, ošia žila Kukovaičio giria, Bežlėjos takučiu atsėlina pramotė genties... "

Titanas
Labai gražu, Ražai, kad poetinė diskusija čia nesibaigia: "labai gražu, o jums, sere, gal dar puodelį arbatos?" Diskusija turi būti. Ir jeigu taškosi kraujai, reiškia tema tikra, reiškia, yra apie ką diskutuoti.

Skaitau, dūmoju, išeinu, paskui vėl beldžiuosi: tuk, tuk, tuk, panas Ražai. Ir aš nusprendžiau pasukt į Japoniją. Taip atsiradau ten trečią kartą, tikėdamasis, kad ir Titanas čia pasirodys ir mane tikriausiai pagirs... kad parašiau pirmą haiku.
O gal čia ne haiku?

Trepsiu vietoje,
Kad, prabėgęs pasaulį,
Sustočiau negrįžt.

Bet mintis, sakyčiau, vis dėlto yra. Ir jeigu tai haiku, kaipgi apsieiti be kleboniškos?
O Titanui irgi rašau:
Mielas Mindaugai, nueik pas p. Ražą. Gal aš ten užsitarnavau klebonišką kilstelėti?

Titanas
Kažkur girdėta šita kleboniška. Priminkit, kas tai yra....

Bandžiau paaiškinti:
„Mes taip vadiname didesnę talpą ,negu stikliukas, (atsiprašau, stiklinė)... Ir su stipresniu gėralu, negu kunigų vynas prie altoriaus per mišias.“

Ir štai džiugus kaip pavasaris laiškas:

TITANAS
"Jūsų kūrinys yra puikus.
Deja, aš ne poetas.
Man traukinio bėgį perpjauti yr lengviau, nei poetinę mintį suformuluoti.
Betgi, kiek skaičiau haiku, visi turi vieną ir mane labai žavinčią pusę. Autorius momente atpažįsta amžinybės išmintį, tarsi savotišką dežaviu, ir pateikia tai poetiškai. Ne poezija yra kriterijus, poezija yra metodas. Neveltui haiku buvo populiarus tarp dzeno vienuolių.“

Vėl bėgu pas p. Ražą: tuk, tuk ,tuk. Bet duris atidaro pats Titanas. Ir ką? Mielai šypsosi, bet man nemiela, nes mano haiko jau nėra Ir štai kodėl:

Titanas
Haiku, mano supratimu, turėtų atspindėti amžinybės atspindį, užfiksuotą momente. Pelėdos haiku, jei tik autorious nesupyktų, perfrazuočiau taip:

Aplėkęs žemę
Nebeturiu, kur sugrįžt.
Trepsiu vietoje.

Išgyvenimai perdaug asmeniniai, su haiku nesuderinami, betgi visgi...

Va taip rašiau pirmą haiku, bet ar parašiau?
----------------------------------------------------------
P.S: Manau, kad ir smagu, ir prasminga šitą mano kūrinėlį - montažėlį perskaityti. Na, o ponai Titanas ir Ražas irgi bent TĖVO DIENOS proga šyptelės. O kleboniškos, manau, irgi nereikia ilgai saujoje laikyti. Į sveikatėlę, Ražai. Į sveikatutę- Titanai, į sveikatą vis žoležoliai...
BŪKITE!

2010-06-06
Pelėda


TRUPUTĮ KOMENTARŲ:
daliuteisk Parašė komentarų: 381 2010-06-06 - 09:00:45
Perskaičius Pelėdos Dramą taip saldžiai panižo kukšterą, o pasikasyti neprisiekiu - nejau teks sulaužyti blaivybės įžadus ir per tą klebonišką papildyti mirtiną grieką?

nebeieškau Parašė komentarų: 939 2010-06-06 - 10:48:30
Daliute, ką ten dramą?! Tos sąsajų su momentu paieškos jau artėja prie targedijos. Ir ne vienam žž-iečiui

nebeieškau Parašė komentarų: 939 2010-06-06 - 10:49:01
tragedijos

Rykštė Parašė komentarų: 723 2010-06-06 - 11:24:27
Nepanašu man čia į dramą, betgi nežinau, kur dar siūlyti perkelti. Lai lieka čia.
Haiku niekad nesupratau ir tikriausiai nesuprasiu Ne poetiškos sielos esu, matyt.
Tik aišku viena - rašyti haiku dabar labai madinga.

Pelėda
Žinoma, Rykštele, jokiu būdu ne drama. Aš čia juokaudamas taip. Gal būt geriausia jam vieta į šiokį tokį esė. Kadangi išmonės labai nedaug.
Sėkmės Tau

Besparnis angelas
tai jau taip: madinga... bet aš pasiliksiu nemadinga... Man labiau patiko Pelėdos apie haikus, negu patys haikai...
Juk Pelėdos irgi turi vaikų, tad Pelėda - reiškias tėtis .
Su tėvo diena...

st_a_s
patiko. ir taiklingai, ir (šitai svarbu!) taikingai.

Laumele
OOO...kokia išradinga ir išminties pilna drama...labai patiko

titanas
Labai gražu.... Ir aš nesu neigiamas personažas.....gražu....pelėda - išmintingas paukštis....

eglute7
Perskaičiau. Šyptelėjau ir... pasidžiaugiau, kad rašydamas tą "importavą" kūrinį, smagiai pabendravot su kitais žoliečiais. Nejučia prisiminiau pasakojimą kaip žmonės ieškojo durų į dangų... Ėjo dieną, ėjo naktį, ir dar dieną, ir vėl naktį. Pagaliau priėjo vartus. Pabeldė. Jiems atsivėrus, pamatė beesantys toje pačioje vietoje iš kurios išėjo... Taigi, trepsėjimas vietoje ne beprasmis. Su Tėvo diena!

Raktažolė
Įdomu. Diskusijos verta tema. Gerbiu žmones,kurie sugeba taip megzti dialogą.

Kaimynas
P ką, galima ir klebonišką. JUk TĖvo diena :0


DAR ŠIS TAS APIE TAI:

titanas
Labas rytas.!
Išsiaiškinau, visgi, kas ta "kleboniška". Rašoma, kad tarpukario Lietuvoje taip vadinosi 50 ml talpos taurelė. Taurelė "eilinė" tebuvo 25 ml talpos.

Pelėda
Labas rytas.
Aš irgi nežinojau, kokia jos talpa, bet nujaučiau, kad už stikliuką didesnė. Mes gi su Ražu dažnai sakome " į sveikatėlę" ir ne va keliame po klebonišką. Bet mūsų kleboniškos didesnės. Šimtagraminės tai jau tikrai.
Man buvo smagu šiandien rašyti, montuoti ir šypsotis...
Manau, kad Jūs irgi priėmėte mano darbelį nebardami.
Būkite!

titanas
Kad lyg ir nebariau.....:)
Labai gražus ese.


Ražas
2010-06-06
Ateinu į Jūsų puslapį keliomis mintimis pasidalinti. Princo Siddhartha Gautama pasaulio regimybė ir samprata: paniekinęs daiktišką ir žmogišką pasaulį - "Majos skraistė", įsilieja į ano meto Indiją užtvindžiusių valkataujančių vienuolių, šramanų, būrį, pradeda skalbti vadinamąją Vidurio kelio doktriną, turinčią dovanoti mirtingiesiems aukščiausią palaimą ir savotišką išganymą. Na kaip nesuviliosi tokia dovana; pradžioje negausi jo sekta, berods, penki ištikimausi mokiniai, bet ji sparčiai didėja ir prieš mirtį princas jau veda keletą šimtų savo pasekėjų, o po kelių šimtmečių, budizmas ("buda" - bendrinis vardas, pradžioje priskiriamas asketui, pasiekiančiam ypatingą sielos būseną, vadinamą nušvitimu) užkariauja beveik visą Tolimųjų Rytų pasaulį, bet ir prasismelkai į Vakarus, tapdama pasauline religija. Budizme nebeliko tikro Siddhartha mokymo, nes iš jo mokymo, kas unikaliausia - panieka stabams, buvo pašalinta ir sukurta primityviausia stabmeldystė, kurios centru tapo pats princas, sudievintas ir paverstas akmeniniu stabu, jo statulų skaičius, sako, gerokai pranoksta kitų religijų sukurtų stabų skaičių. Nenegrinėsiu šio tikėjmo sukurtų sielos gryninimo technologijų, paties princo nusivilimas žmogaus keliu, žmogaus egzistencijos tuštybe, pačiu pasauliu, ir, kad nusikratytų šių trijų regėjimų košmaro, sukuria paprastą ar net primityvią teoriją, todėl labai patrauklią masėms, reikia labai nedaug - išpažinti keturias kilniąsias tiesas; kančia universali; kančios priežastis yra geismas (ir baimė: ligos, senatvės, mirties); geismo pašalinimas vienintelis būdas išsivaduoti iš kančios(baimės); iš kančių ir baimės išvaduoja tam tikros meditacijos praktikos ir aktyvi disciplina. O tai atinka žmpgaus lūkesčius. Neturiu nieko prieš šios religijos išpažinėjus, tai jų asmeninis reikalas. Šią ilgą įžangą parašiau vien tam, kad haiku, tikruoju jo pavidalu, mums, Vakarų pasaulio kultūros ir religijos atstovams sunkiai įveikiamas, nors, tariant aiškiau, budizme tiek daug pakraipų ir sektų, kurios skelbiasi "tikriausiosmis", tad ir pati samprata, šio Tolimųjų rytų prozinės poezijos žanro, apima labai plačias ribas. Kas "tikra" tampa sunkiai apibrėžiama, kuris priklauso nuo suvokėjo sielos būsenos, tam tikrų vertybių išpažinimo ir gyvenimo būdo. Manau, kaip ir pati poezija, tiksliau tarus, visa žmogaus kultūra suvokiama asmeniškai, bet yra tam tikros ekspertų, žinovų sukurtos taisyklės, kurios išskiria, iš sunkai išmatuojamos erdvės, tai kas tikriausia, meniškiausia, išskirtiniausia. Visada vertinimą paklieku žinovams, ekspertams, sau pasilieku teisę vien asmeniškas pastabas, kurios, tiesą sakant, priklauso nuo mano būsenos. Jūsų trieilis man patiko, tiksliau, įsmigo, toks radauskiškas, graikiškas, sustojusio prie slenksčio, prie ribos, prie NEŽINIOS, šviesus toks pastovėjimas, nebėgantis į išsivadavimą nuo kančių ir baimės, o vyriškai priimantis žmogaus lemtį ir likimą. Tad, po burnelę būtinai: būk sveikas, į sveikatėlę, sielos broli. Pats netikriausia žodis - "tikras"...O kleboniška, va ir nežinau ką pasakyti, priimtina, paaudrina kraują, nuramina, sušildo...buk

Pelėda
Būk!
Puikus esi žmogus, Ražai. Šito irgi negalima užmiršti.