Pelėdos uoksas

Prano Karlono kūryba

RUGSĖJIS, 30


Rugsėjis 2010
teka 07:16
leidžiasi 19:01
ilgumas 11.45

Pilnatis
21 mėnulio diena

Šiandien -1°C / 10°C, mažai debesuota
Rytoj 1°C / 11°C, debesuota

30
KETVIRTADIENIS
Jeronimas Sofija Žymantas Bytautė Zofija


Šv. Jeronimas, Tarptautinė vertėjų diena

Darbo nesišalinsi - vargas pasišalins
*********************************


Pranas
Exmorti, pagalvok, ar nesi per daug įžūlus genijus, visus mokantis, kur kam kaip kuo būti. Ne, ne, manęs nesi užgavęs nei žodeliu, bet jeigu ir bandysi tai padaryti, aš neįsižeisiu. Ir tu maždaug žinai kodėl. Ar nepražudys tavęs toks pasipūtimas. Juk dar esi kalakutas, o ne giedantis danguje paukštis. Jeigu būtum net neblogą poezijos knygutę išleidęs, ji faktiškai tavo metuose dar nieko nereiškia.
Linkiu tau santūrumo pirmiau, o tik paskiau tai, kas priskirtina poezijų sferoms.
2010-09-29 17:37

RUGSĖJIS, 29


Rugsėjis 2010
teka 07:15
leidžiasi 19:04
ilgumas 11.49

Pilnatis
20 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 8°C, palis
Rytoj 0°C / 10°C, mažai debesuota

29
TREČIADIENIS
Gabrielius Mykolas Rapolas Kęsgailas Kęsgailė Michalina Mykolė


Dagos diena, Šv. Mykolas

Tinginiui visuomet šventė
****************************


Gėda

Paprašei:
- Arki mane.
Paskiau, kad sunku,
Kad žinau amatų,
Kur prakaitą šluosto
Ne - Su- Si - Mur - Zojus purvu.
Ir, kepurę pakėlęs,
Pro kiemo vartus išėjau.
Pro ašarą papūtė vėjas,
Vijosi motinos žodžiai:
- Būk laimingas, sūnau.

O dabar, ak!
Noriu grįžti į žemės maldavimą tą:
- Arki mane.
Ir, padėjęs kaip maldą rankas
Ant gimdančio, šilto jos pilvo,
Atleidimo prašau
Ir prašau:
- Žeme, bent mintim pastatyki į vagą,
Kur prakaito būtų daugiau,
Kad galėčiau akis išsiplauti
Ir parodyti savo sarmatą
Bent jau kraštui gimtam.

Tyli motinos šauksmas,
Iškeliavo iš kiemo net kelias.
Nėra kam sugrįžt atgalio.
Tik kažkur vagoje
Džiūsta prakaitas tėvo apartas.

RUGSĖJIS, 28


Rugsėjis 2010
teka 07:13
leidžiasi 19:06
ilgumas 11.53

Pilnatis
19 mėnulio diena

Šiandien 9°C / 14°C, palis
Rytoj 7°C / 8°C, palis


28
ANTRADIENIS
Svetlana Lana Vaclovas Tautvydas Vientautė Saliamonas Vacys


Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena
Tuskulėnų aukų atminimo diena

Ar taip dėsi asilui kepurę, ar kitaip - vis tiek ausys matyti
****************************************************


Rugsėjo 1-oji: (burtauto vaidinimas)

Bent Dzūkijoje sakoma, kad gerą žmogų pajauti iš toli. Taip atsitiko ir man, susitikus su Omnia mea ankstyvą rugsėjo 1-osios rytą. Jau anksčiau atrodė, kad jis būtinai turi ateiti į Pastogės departamentą, tačiau literatūrinėje svetainėje, kur lig tol matydavau, nė karto prie jo nebuvau priėjęs, kaip ir jis prie manęs. Ir vis dėlto nedrįstu pasakyti, kad buvome nepažįstami ar net abejingi vienas kitam. Iš kažkieno lūpų buvau išgirdęs, kad šis žmogus mano adresu tarstelėjo, jog, girdi, “lįsdamas į asmeniškumus“ kratausi, kitaip – stengiuosi išvengti nemalonios temos. Ligi šiandien net nebandau apytikriai apglėbti, kiek tų „nemalonių“ temų susikaupė, tačiau buvo smagu jausti, kad net man neįtariant, kažkas kažkaip mane mato ir įsitikinę, jog esu toks, kaip jie supranta. Mano dėmesys Omnei buvo gal menkesnis, tačiau štai rugsėjo 1 -osios rytas, kuomet mudu susitinkame akis į akį ir man net reikalinga jo parama. „O jam turbūt mano“, - pagalvojau ir nors tai buvo pirmas žmogus, kurį peržegnojau prie Pivašiūnų Šv. Marijos – nuliūdusiųjų paguodos paveikslo, tačiau labai abejojau, ar būtent dėl to čia atėjo. Rugsėjo 1-sios varduvininkai, priėmę jo pasakytą tostą, irgi aprimo, bet labiau todėl, kad jiems irgi knietėjo išgirsti atėjimo tikslą.
Egidijus: O jūs puikia skanduojate, ponas Omnia. Labai dėkingas. Po šito skandavimo net negaliu abejoti, kad vakare ir prancūzų krepšininkai bus paklupdyti. Kaip vakar ispanai, - ir atsigręžęs į mane: - Dzieduli, ruoškis, nes vakare tau dar reikės žegnoti vieną personą. Čia pat, prie Švč. Marijos paveikslo. O aš pabandysiu pasakyti tostą neblogesnį negu mūsų svečias.
Verena: Egidijau, negi apie save? Taigi netikintis. Šitokiais dalykais nejuokaujama.
Egidijus: Ar sakiau, kad juokauju? Šventoji katalikų bažnyčia turės dar vieną aviną ir juo būsiu aš.
Verena: Tu? Tuomet, ponai tikiu atominiu sprogimu, kuri dziedulis matė. Taip, taip, tikiu, kad prieš metus viršum Kryžiokų miško išsiskleidė atominis debesies grybas ir nuslinko Lenkijos link, kur mūsų krepšininkai Vroclave kovojo dėl Europos geriausiųjų titulo.
Pranas: Dar tuomet nekovojo, Verena. Panašus į atominį grybas išsiskleidė, kai dar nei vienos rungtynės nebuvo sužaistos. Suprantu, kad būtent todėl ir išsiskleidė, kad pasiruoštume sprogimui. Kas tuomet galėję tikėti, kad Lietuvos krepšinio garbę Europos vyrų čempionate ištiks tokia nesėkmė. Visiškas žlugimas. Kas galėjo, a? Net į Dievą niekam nerūpėjo žvilgterėti, o jis pasakė, parodė. Ir parodė būtent taip, kaip tegalėjęs parodyti tik jis vienas - atominiu sprogimu. Aš jį mačiau. Ir prisiekiu jums visiems būsimos mūsų pergalės prieš prancūzus vardu, kad tikrai mačiau, kad šio dalyko nesufantazavau. O pasekmės? Jos štai, - parodžiau į vėliavėlę už lango su sirgaliaus atvaizdu: – Mačiau, kaip sustojus automobiliui, ši vėliavėlė buvo nutrenkta ant plento ir palikta kitų automobilių ratams. Supraskite pagaliau apie ką jums kalbu, mieli rugsėjo pirmos varduvininkai. O jeigu jums įkyrėjau, netrukdykite pasiklausyti ponui Omniai_ mea..
Omnia: Atsiprašau, bet aš ne Omnia.
Pranas: Ką?
Ir štai it perkūnas giedroje padangėje drioksteli tyla, kuomet pradeda sproginėti ir ausyse, ir galvoje, ir dvasioje: – Ką? - paklausiau dar kartą, bet burna išliko pražiota, o lūpos nesukrutėjo.
Omnia: Taip, ponai. Labai atsiprašau, kad taip įvyko, kaip yra, tačiau aš ne Omnia, - pasakė apytyliai svečias ir atsidusdamas: - Man dabar irgi panašu į atominį sprogimą, tačiau aš ne Omnia. Kas iš mūsų nežinome puikaus aktoriaus Tomo Vaisietos? Aš esu jo mokinys, o mano tikrasis vardas Burtautas.
Pranas: Tomo Vaisietos? Betgi mes su juo...
Omnia: Žinau, dėde Pranai. Viską žinau. Net ir visas jųdviejų keliones radijo karieta, bet dabar blogiausia, jog žinau, kaip negražiai atrodau jūsų akims, bet dar negražiau pats sau. Suprantu, kad turite teisę manimi nepatikėti, bet štai... - ir padavė man Lietuvos didžiausią dienraštį, būtent „Vakaro Žinias“, rodydamas į rugsėjo 1d. varduvininkų sąrašą, kur jo vardas įrašytas pirmuoju: - Matote?
Pranas: Na taip. Regis, matau, bet man panašus į Omnią. Aš ji sutikdavau Rašykų svetainėje. Negaliu nepažinti.
Burtautas: Man tai didelė garbė. O, beje, ir mano mokytojui Tomui Vaisietai, - atsiliepė ką tik buvęs Omnia_mea, bet dabar ryžtingai tampantis Burtautu. Ausyse ir galvoje sprogimai rimo, tilo ir pradėjo lyg niūniuoti, lyg dainuoti. Buvo suprantama, kad Pastogės departamente atsirado per daug tylos, kuri trukdė visiems. Burtautui irgi. Mėšlungiškai atvertė kitą laikraščio pusę, rankos smiliumi parodydamas, kad laikraštis atneštas iš praėjusių metų rugsėjo 1-osios.
Pranas: Jaučiuosi lyg būčiau kažkokioje komedijoje. Bet Pastogės departamente taip dar nebuvo. Jeigu tai ne melas, tenka pripažinti, kad esate puikus aktorius. Bet vis tiek - kam to prireikė? Kodėl?
Burtautas: Ne, tai ne melas. O ar geras aktorius, te sprendžia jau kiti. Teisybė, beje, ir tai, kad lygiai prieš metus, būtent rugsėjo 1-ąją buvau susiruošęs ateiti pas tamstas, bet atsitiko taip, lyg kažkas sulaikė. Gal baimė. Dabar visi matėte, kad priėmiau dziedulio žegnojimą. Su manimi peržegnotas ir laikraštis. Sakykite, kaip atsitinka, kad kiekvienais metais paliekate mane - ir, beje, ne tik mane - kaip rugsėjo 1-osios varduvininką už Pastogės departamento durų. Kuo jums neįtinkame?
„Kodėl jie it numirėliai, kodėl visi tyli, a? “- pagalvojau net gerai nesuvokdamas, ko klausia Burtautas. Svečias darėsi vis raiškesnis, vyriškesnis, regėjosi, kad jo jau neslėgė kaltės jausmas, jog pas mus pasirodė kaip scenos artistas ir scenoje. Puikiai suvaidintas Omnia_mea vaidmuo pridavė jam laisvės būti savyje ir nepažįstamos aplinkos įtakojimas pasidarė mažai juntamas. „Bet ko gi jie visi tyli? - vėl užgulė galvą žingeidumas, – ir Burvilė, ir Egidija su Egidijumi, ir Gytautas, ir Gytis, ir Verena“? O Burtautas padėjo ant stalo didžiausią Lietuvos laikraštį. Gal atsitiktinai, gal ne, bet puikiai mačiau paveikslą, kur paklotas ant nugaros guli jaunas žmogus, o kitas, apžergęs anąjį tarpkoju, didžiuojasi pergale. Ir užrašas: „Marius Paškevičius tapo pirmuoju lietuviu pelniusiu medalį Pasaulio dziudo čempionate“.
- Dzieduli, ko tyli? - pirmoji neiškentė tylioji Egidija: - Ne kartą sakiau, kad susilauksime negražios, tiesiog kiauliškos nemalones.
- Geras žmogus ponas Omnia. Kaip čia taip, kad čia ne jis?
- Dzieduli! - vėl sunerimo Egidija.
(bus daugiau)
2010-09-28



Pranas
Regis, čia visur įsigalėjusi nuomonė, kad mes žvaigždutėmis vertiname kūrinius. Argi tik? Pirmiausiai per jas ir komentarus parodome, ko esme patys verti kūrinių suvokimo dalykuose. O kadangi aš žinau, kad kavailys, nemokša, mažai ką nutuokiantis, tai, atsiprašau - kam man afišuotis? Yra čia ir tokių, kurie tik vertina. Bet jie irgi, regis, net neįtaria, kad paliktas po kūriniu bet koks skaičius žvaigždučių pirmiausia vertina jų suvokimą,jų gebėjimą vertinti, kuris neretai katastrofiškai menkas ir man teikia paguodą, kad už mane, kvailį, yra dar kvailesnių.
Nuo savo esmės net ir vertinant nepabėgsi.
Ir ačiū die, kad taip.
Aš asmeniškai savo arsenale pasilikęs tik 5 ir man jis reikalingas, kad juo padrąsinčiau kūrėją.

RUGSĖJIS, 27


Rugsėjis 2010
teka 07:11
leidžiasi 19:09
ilgumas 11.58

Pilnatis
19 mėnulio diena

Šiandien 10°C / 16°C, protarpiais lietus
Rytoj 9°C / 14°C, palis

27
PIRMADIENIS
Vincentas Kovaldas Daugilė Damijonas Adalbertas

Pasaulinė turizmo diena
Lietuvos socialinių darbuotojų diena


Be saulės - ne vasara, be meilės - ne gyvenimas


*************************

Iš kur šykštumas toks?

Tave skaityti vis kitaip išmokstu,
Todėl ir lyros nededu iš rankų,
Pasak tavęs: „Susižavėjęs savimi“.
Nedorėlis... Eikvoju grožio lobį.
O leiski! peržegnosiu, drauge.
Tu jau šaly, kuri manęs dar laukia,
Tai paprašyk: te užtrenkia duris!
Man tos būties tikrai nereikia –
Jeigu dangun negieda vieversys,
Girdžiu, kaip patvorį apspitę, žvirbliai čirškia
Ir te nedrįsta čia užklyst šaulys.
Man gera atsikvėpt net į mažytį nieką
Ir kaip bažnyčioje, priklaupus prie altoriaus,
Pagarbint gyvastį, parodančią į Dievą
Ir visą ko pasaulyj sutverimą...
Išbrauki iš soneto savo eilutes:
“Tu, kaip šykštuolis, viską pasiglemžęs,
Patsai save skriaudi, skriaudi kitus. “

Štai plunksna, popierius ir rašalas ant stalo,
Naktis, pilna akimirkų džiugių
Kai nieko kito, o tik judu du
Ir parašyk:
Gražuole mano,
Pagailėkim Prano,
Nelyg šešėlis vaikščioja ir meldžiasi tavim,
Ne su manim -
Su juo pabūk šitoj naktyj...

Tyli?
Kodėl, o Viljamai Šekspyrai?
Iš kur šykštumas tavo toks, brolau?
Kodėl net mintyse netopteli,
Jog tavo Lyrai
Su manimi gal net būtų geriau?

RUGSĖJIS, 25




Rugsėjis 2010
teka 07:07
leidžiasi 19:14
ilgumas 12.07

Pilnatis
16 mėnulio diena

25
ŠEŠTADIENIS
Kleopas Vladislovas Vaigintas Ramvydė Aurelija


Ir šventioeji puodus sudaužo
Svarstyklės - Tigras
***************
******************************


Kaip vyrui vyras...

Sakai, jog meilės priešas?
Kad grobiu turtus jos?
O Viešpatie, atleiski jam
Net jeigu jis Šekspyras!..
Nekaip atrodai, Viljamai, ne kaip,
Va šitaip į mane parodęs,
Ir nešdamas netikrą žinią
Kad „savyje vien sau jėgų“ semiu..

Tau vis dar regisi, kad Dievas mylinčių nebaudžia,
Kad upės gali vandenis išspraust krantais,
Bet lūpose jau miršta paskutiniai žodžiai,
Atodūsiais dejuodami, kad tos,
Kurios gražiausios -
Nebučiuotos lieka.

Todėl kaip vyrui vyras į akis sakau -
Užuolankom nevaikščioki,
Į tikslą tiesiai šauki...
Tiek daug mylėjęs, o, deja,
Nėra prie ko širdies priglausti,
Kai žvaigždės jau sukrito Nemune.

Dejuok, širdie, ir paskutiniais žodžiais,
Minėdama gražuoles, liekančias kitiems.
O tu man, Viljamai, jau nusibodęs:
"Nenešk, girdi, į karstą dovanos retos,
Kurią gavai iš motinos gamtos!".

RUGSĖJIS, 24


Rugsėjis 2010
teka 07:05
leidžiasi 19:16
ilgumas 12.11

Pilnatis
15 mėnulio diena

Šiandien 6°C / 20°C, nepastoviai debesuota

24
PENKTADIENIS
Gerardas Gedvinas Gedvinė


Darbas duoną duoda, tinginystė - bėdą
****************************

Eilučių šventovėje.

Žinau, kaip žydi rožė.
Sakai:
„Nuo rudenio šalnos nuvyto...
Bet greit kita jos vietoj suliepsnos“


Negreit.
Tik po žiemos.
Bet ir po jos
Dar nemenkai palaukus.
Ir nežinau, beje,
Ar gera jai toj vietoj būti
Kur ji pažįsta šaltą mirtį seseries .

Ilgai, Šekspyrai, neužtruksi pas mane.
Kiekvieną žodį myliu tavo, mielas,
Ir Salomėja Neris ėjo pas tave
Manydama, jog tu esi poetų Dievas,
Kai žodyje - dangaus šviesa,
O ir tiesa, kuri
Kaip du kart du kad - keturi.

Na, o dabar – lig kito karto vėl
Šventovėje eilučių tavo.
Man miela pamąstyti apie tai,
Jog su mirtim galiu gyventi,
Paglostydamas šalnoje kelias raides
Ir pats įeidamas į jas.

RUGSĖJIS, 21

Šklėrių vienkiemis.

Rugsėjis 2010
teka 07:00
leidžiasi 19:24
ilgumas 12.24

Priešpilnis (pilnėja)
12 mėnulio diena


Šiandien 8°C / 14°C, palis
Rytoj 9°C / 15°C, nepastoviai debesuota

21
ANTRADIENIS
Matas Mantvilas Viskintė


Tarptautinė taikos diena
Bobų vasara
Šv. Matas, Alutinis


Centas mažiukas kaip jūros lašiukas, o turtus sudaro.
**************************************************


Ką daryti?

Užstrigo mano laikas.
Net nežinau,
Kuomet va šitaip – ką daryti?
Šekspyras mesteli sonetą:
- Paskaityk!
Ir išgirstu,
Kaip iš toli toli:
„Iš gero medžio laukiam atžalos... “

Bet, mielas,
Atsibusk ir rodyk į save,
Tą atžalą, pakėlusį į dieną.
Norėčiau prisiglaust prie jos,
Bet kažkodėl nesurandu.
Sudunda vienas, kitas būgnas,
Kažką užbliauna šaukt triūba -
Nejau tai tavo atžalą?

O juk atsimenu -
Net ir tuomet,
Kai tavo žvakė buvo uždegta,
Dar vis, manei, o Viljamai - ne tu,
O Dievas miršta.

Įstrigusiam laike perdaug pavojų.
Ir šitokia mintis labai gyva,
Tačiau truputį kiek kitaip galvoju:
Poetas tarsi žemė
Paima, kas sutelpa į sėją
Ir sugrąžina šimteriop daugiau.


Ar daug iš tų,
Kuriuos žinau,
Su manimi va taip suvokti geba?

2010-09-21
Pelėda


I. Atsikėliau anksti - 04 val., bet ką žadu veikti, net ir nežinau Jau perskaičiau Tikro Dearnio rašinį iš fantastikos "Svetimas šešėlis" Palikau parašą:
Pelėda Parašė komentarų: 2077 2010-09-21 04:43:25
Įdomu. Ir suprantu,kad šešėlių pasaulyje dar daug ką įdomaus galima surasti. Manau, kad taip ir atsitiks

RUGSĖJIS, 20



Rugsėjis 2010
teka 06:58
leidžiasi 19:27
ilgumas 12.29

Priešpilnis (pilnėja)
11 mėnulio diena

Šiandien 5°C / 17°C, galimas lietus
Rytoj 8°C / 14°C, palis


20
PIRMADIENIS
Fausta Kolumba Vainoras Tautgirdė Eustachijus Vainora


Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi
*******************************


Kaip prekė

Į ką keiti?
Žinau, turtų jis nestokoja -
Net ežerais aptvertas kelias į namus.
Prie vartų kiemo
Apžvalgos bokšteliai stovi
Ir budi ten sargybiniai pilies.
O ne! Tik nemanyk,
Kad pasigerti noriu
Ir liūdesį skandint kaip audrose laivus -
Aukščiau už tų sargybinių akis plasnoju,
Atnešdamas jau paskutinįkart gėlių.
Priimki, nepalietusi jų rankom,
Kaip aukso žuvį ežerų gelmėj –
Džiaugiuosi, kad išgelbėjai mane
Tokia pigi, kaip prekė.
Norėjau paprašyti Dievo,
Kad padėtų Tau bent Moters šlove,
Bet Visagalis po turgus nevaikšto.

2010-09-19 11:08:48
Pelėda

RUGSĖJIS,19



Rugsėjis 2010
teka 06:56
leidžiasi 19:29
ilgumas 12.33

Priešpilnis (pilnėja)
10 mėnulio diena



Šiandien 6°C / 15°C, trumpai palis
Rytoj 5°C / 17°C, galimas lietus

19
SEKMADIENIS
Arnulfas Januarijus Girvinas Vytė Vilhelmina Vilė


Liežuvis skaudesnis už botagą
****************************


Įrašas atsiminimui

Ir akmenys ištirpsta...
Buvęs kažkada,
Po sielą vaikščiojęs,
Grasindamas daužyti langus,
Dabar išnykęs,
Atsiminti net sunku,
Tik kartais norisi Tau pasakyt geresnį žodį,
Tačiau ir jo, kaip to akmens,
Surasti sieloje nemoku.
Tai gal ir likime, nuėję vienas kuo toliau nuo kito -
Lyg būtume Žmogaus keliuos nesusitikę...

RUGSĖJIS, 18


Rugsėjis 2010
teka 06:54
leidžiasi 19:32
ilgumas 12.38

Priešpilnis
9 mėnulio diena


18
ŠEŠTADIENIS
Juozapas Stanislovas Mingailas Galmantė Stefanija Stefa Elita


Kartais ir karvė kiškį paveja
***********************************


Rugsėjo 1-oji:(marijos žemė)

Vienos dienos laikas greitas, tačiau kai pasistengi išlaikyti jį atmintyje, atsitinka įdomus dalykas. Į šią mano rugsėjo pirmąją atsišaukė kiti rugsėjai. O kai jie visi su nešuliais, Viešpatie, kur man juos patalpinti? Nors bėk iš Pastogės departamento ir krauk juos kur begali, kad ir bažnyčioje. Bet juk darbo ir be atsiminimų nemažiau kaip dalgio ir pjautuvo laikų rugiapjūtės laukuose – šluostai, brauki prakaitą, o jis net iš kojų padų varva.
Vartant „lietuvio kalendoriaus“ įrašus, neretai akis užkabina pasižadėjimai per didesnį - trumpesnį laiką atlikti susikaupusius būtiniausius darbus. Šįryt prieš saulės patekėjimą juos papildžiau dar vienu: „trūks – plyš, bet reikia pasikapstyti po „mindauginius“ užrašus ir rimti pagalvoti, ar neverta juos paruošti knygai“.
Netrukus prirašiau:
Bet ar bus taip padaryta? Juolab, kad mano asmeninis laikas išsemtas, pasiliko tik ant dugno, kur kokybė niekuomet nebūna gera. Jau Seneka laiške Lucilijui rašęs, kad, girdi, Lucilijau, “dar mūsų senoliai suprato, vėlu taupyti, kai dugnas matyti. Juk ant dugno lieka ne tik mažiausia, bet ir tai, kas prasčiausia“.
Bet ar supratimas, kad būtina atlikti planuotą veiklą, atmeta vertę neplanuotų darbų, kurie atsiranda dabar, iš anksčiau net nežinant, kad jie bus? Ar bent galėjau numanyti, kad tokį ankstyvą rytą į departamentą ateis ponas Omnia ir sakys tostą rugsėjo 1-osios varduvininkams?
Jeigu kas mano kitaip, negu aš, apie tai net nesapnavęs, tegu mano. O man knieti būtent priskirti tai dienai eilėraštį, kuris viešumon pasirodė vėliau. Bet dabar liudiju, kad jis yra rugsėjo 1-osios mano dvasios kūdikis. Ir atsitiko, beje, kaip labai reta – pradžioje atsirado eilėraščio pavadinimas, o paskui... Bet ar reikia kalbėti apie tai, ką galima parodyti?

Marijos žemė

Mano dalioj
Vienatvės jau nebūna,
Nes ji tokia,
Kad žyla akmenys ir Dievas -
Teisiu save
Kaip žmogų ir už tuos,
Kas kėlė ginklą ir sušaudė
Litvakus Lietuvoje.

Seniai jau mano kelias
Po žmonių pasaulį,
Dabar net ne akim,
Tik mintimis galiu su juo pabūti -
Pavargusi kaip pakelėj Kristaus mūkelė
Išvaikščiota mirtim
Marijos žemė.


Ir pasigirdo ovacijos. Nelabai supratau, kodėl, bet varduvininkų ovacijos per mano ausis mušė taip, kaip tie vienuolika būgnų, kurios krepšinio sirgaliai nusigabeno į Turkiją ir daužė, apšaudydami Argentinos rinktinę taip, kad neduok dieve niekam to patirti. Atsitiko netgi blogiau negu švedams prie Poltavos.
- O mūkelė irgi tarptautinis žodis? - kažkodėl paklausiau Omnią.
Pastogės departamento svečiai į mane sužiuro taip, kad ne ką galėčiau apie tai pasakyti, bet tuoj pat suvokiau, kad savo eilėraštį girdėjau tik vienas aš, girdėjau savyje ir negirdėjau, kokį tostą varduvininkams pasakė Omnia. O tos ovacijos ne man, o jam, Omniai už pasakytą tostą.
Dievas baudė mane dar kartą, bet lyg pasigailėdamas - vis po pusketvirto šimto dienų man dovanodamas rugsėjo 1-ąją. Ir štai ši jau 71-oji.
- Būna, ponai, ir taip, kai atrodo esi čia kartus su visais, o iš tikrųjų toli toli ir vienas.
Egidijus: Tai va, dzieduli, taip tikriausiai atsitiko ir su tavo atomine bomba. Ne čia buvai, o ten, padebesiuose.
Pranas: Išvykos į padebesius kaip sapnai, jie tuoj pat užsimiršta. Bet nemanykite, kad bandyčiau jums dievažytis, jog, mieli varduvininkai, tikrai buvo taip, kaip sakiau. Buvo taip, kaip Šiluvos piemenys pasakojo kalvinų pastoriui, o jis netikėjo apie Švenčiausios panelės Marijos apsireiškimą. Ir kas iš to, kad jis netikėjo jais? Visa Lietuva ten renkas į kelių dienų atlaidus. Po savaitės pamatysite ar bent išgirsite kokios minios maldininkų ten sugurgės iš visos Lietuvos.
Verena: Va šito dalykėlio ir be ašakos neišspjausi. Dar mergos metuose nebuvau, kai apšaukė ne lietuve vien todėl, kad vaikštinėju nepažinusi Šiluvos atlaidų. Pradėjau laukti jų kaip dovanos. Iš tikrųjų, marios žmonių. O iš ten grįžau jau Marijos giesmes giedodama.
Omnia buvo atidus, bet suvokti, kodėl dabar atsirado šitos kalbos, jam nebuvo lengva. Į Pastogės departamentą atėjo vėliau ir negirdėjo mano pasakojimo apie matytą atominio sprogimo išvaizdos debesį, pakibusį viršum Kryžiokų miško ir neskubiai slenkant Lenkijos kryptimi, kur galynėms dėl Europos medelių ruošėsi krepšininkai. O Vroclove su kitais ir – lietuviai. Buvau įsitikinęs, kad tas bjaurus debesis nusitaikęs šio miesto kryptimi. Atsirado progą dar kartą papasakoti, tikintis, kad gal šis žmogus patikės manimi. Net pamaniau, kad jį man čia pasiuntė pats Dzievulis, nes tai fantastikos žmogus, o tai reiškia, kad jo smegenų sandara vis dėlto pranašesnė. Kodėl nemanyti, kad tas debesys it pranašystės arba lemties ženklas, kuris iš tikrųjų netrukus sugriaudėjo viršum Lietuvos krepšinio garbės. Kodėl?
- Pone, - tariau jam, -nežinau, kaip vertinate mano poeziją, bet man dabar norėtųsi išgirsti, kad jūs suvokiate, jog poetai- nepaisant kokie jie bebūtų- negali būti melagiai. Ar manote, kad gali būti ir kitaip?
- Kaip kalbi Dievui į ausį kitaip būti negali. Bent jau tie poetai, kuriuos pažįstų, žinau, skaitau, jie yra dori, garbingi žmonės. Juos neretai vadinu fleitos žmonėmis. Regis, tik pučia, o išgirsti garsą. O kodėl jums reikia tai žinoti? - susidomėjo Omnia.
- Marijos žemės vis dėlto yra Marijos žemė ir tai, ko kitur gali ir nebūti, joje nebūti negali.
Mielas žmogus atidžiai pažiūrėjo man į veidą, paskui neskubiai apžvelgė rugsėjo 1-osios varduvininkus, o galiausiai nei vieno mūsų nematydamas, tik akimis glostydamas Pivašiūnų Švenčiausios Marijos - nuliūdusiųjų paguodos paveikslą, popiežiaus Jono Pauliaus II vainikuotą 1988 metais:
- Taip, tokia žemė yra. Aš ją irgi neblogai pažįstu ir pasitaiko, kad atsitinka taip, kaip tau, kuomet visas pasaulis išnyksta, o jame tik aš vienas. Gaila, žinoma, kad neišgirdai mano tosto, bet ką jau bedarysi. O tavo vėliavėlė su sirgaliaus - rėksnio profiliu joje yra tiesiog puiki. Pirmą kartą taip anksti ir taip skaudžiai šaukiau MES LAIMĖSIM!, kad vaizdas panašus į sprogusios atominės bombos išmestą ir padangės padebesiuose pakabintą grybą. Džiaugiuosi, ponai, jus čia sutikęs, labai džiaugiuosi, - atitraukdamas akis nuo paveikslo, pasakė Omnia mea ir jo žodžiais nebuvo įmanoma nepatikėti.

RUGSĖJIS, 16

Po pietų lietus su graustiniu

Rugsėjis 2010
teka 06:51
leidžiasi 19:37
ilgumas 12.46

Priešpilnis
8 mėnulio diena


Šiandien 10°C / 16°C, palis
Rytoj 7°C / 16°C, trumpai palis


16
KETVIRTADIENIS
Eufemija Kiprijonas Kornelijus Liudmila Rimgaudas Jogintė Kamilė Edita Kipras


Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena






Po Kryžių kalnu

Net nežinau, kaip apkabinti tylą,
Bet ji man nereta -
Pastatė širdyje Merkinę
Su Kryžių kalnu ir dalia,
Kai mėnesienom kaulai šviečia,
O užmerktų akių šviesa
Norėtų vėl sugrįžt į dieną
Ir kol keliai neišsitrynę
Be Kryžių kalno
Apkabint Merkinę.

Po kalnu vaikščioti išmokau jau.
Renku vardus ir pavardes -
Tiek daug!
O pabaigos dar nematyti vis.
Tik ant peties nutūpęs varnas Golius:
- Savi savus sušaudė.
Viena jų pusė čia,
Kita – dažniau net kryžiaus nebeturi.


2010-09-16 16:29:11 Pelėda

RUGSĖJIS, 14


Rugsėjis 2010
teka 06:47
leidžiasi 19:42
ilgumas 12.55

Jaunatis (pilnėja)
6 mėnulio diena


Šiandien 9°C / 19°C, trumpai palis
Rytoj 11°C / 15°C, lietus, vėjuota

14
ANTRADIENIS
Sanita Sanija Santa Eisvinas Eisvina Krescencija Krescencijus


Šv. Kryžiaus išaukštinimas

Obuoliai nuo alksnių nekrinta Rugsėjis 2010
teka 06:47
leidžiasi 19:42
ilgumas 12.55

Jaunatis (pilnėja)
6 mėnulio diena


Šiandien 9°C / 19°C, trumpai palis
Rytoj 11°C / 15°C, lietus, vėjuota

14
ANTRADIENIS
Sanita Sanija Santa Eisvinas Eisvina Krescencija Krescencijus
pasveikink

Šv. Kryžiaus išaukštinimas pasveikink


Obuoliai nuo alksnių nekrinta
*********************

RUGSĖJIS,13

Sakykim taip, gėlės Lietuvos krepšiniui


Rugsėjis 2010
teka 06:45
leidžiasi 19:44
ilgumas 12.59

Jaunatis (pilnėja)
4 mėnulio diena

Šiandien 8°C / 21°C, mažai debesuota
Rytoj 9°C / 21°C, nepastoviai debesuota


13
PIRMADIENIS
Barmantas Barvydė


Gudrus neišjuoks, durnas - nesupras
*********************************

RUGSĖJIS, 12

Viena jauniausių čempionato komandų - Lietuvos rinktinė - mažajame finale 99:88 (23:22, 25:16, 24:16, 27:34) patiesė Serbijos krepšininkus ir pirmą kartą šalies istorijoje įsiveržė į stipriausių pasaulio čempionato komandų būrį.

Rugsėjis 2010
teka 06:43
leidžiasi 19:47
ilgumas 13.04

Jaunatis (pilnėja)
4 mėnulio diena

Šiandien 6°C / 20°C, mažai debesuota
Rytoj 8°C / 21°C, mažai debesuota


12
SEKMADIENIS
Gvidas Marija Tolvaldas Vaidmantė


Saulė visiems vienodai šviečia
*******************************


Tegu
Tegu
O ąžuolai čia neišnykę -
Prisiglaudžiu
Ir darosi ramu.
Atrodo, Vytautas Didysis
Sugrįžęs, saugo mus.
Ir paprašau -
Tegu jo kalavijas
Kaip Dievas bus -
Ir šventas, ir rūstus.
Išdavę protėvius,
Savęs nebeapgynę -
TEKĖKIME krauju.

Ir išgirdau,
Kaip ąžuolo šerdyj
Ne lyg mano mintim
Atsikvėpė kažkas:
- Tegu Pilėnai vaikšto mirtimi,
Jei ne žeme,
Tai bent manim -tavim,
Gimtos kalbos žmogau.
Tegu...

RUGSĖJIS, 11

GEN. Pranas Petronis

Rugsėjis 2010
teka 06:41
leidžiasi 19:49
ilgumas 13.08

Jaunatis
2 mėnulio diena

Šiandien 10°C / 16°C, ryt gali trumpai palyti
Rytoj 6°C / 20°C, mažai debesuota

11
ŠEŠTADIENIS
Hiacintas Jacintas Augantas Gytautė Helga Jackus Gytė


Statybininkų diena

Akys - dvi, kelių - šimtai
************************

Tegu...

O ąžuolai čia neišnykę -
Prisiglaudžiu
Ir darosi ramu -
Atrodo, Vytautas Didysis
Sugrįžęs, saugo mus.
Ir paprašau -
Tegu jo kalavijas
Kaip Dievas bus -
Ir šventas, ir rūstus.
Išdavę protėvius,
Savęs nebeapgynę -
Tekėkime krauju.
-------------------
Tegu po Lietuvą
Pilėnai vaikšto mirtimi,
Tegu...

RUGSĖJIS, 10


Rugsėjis 2010
teka 06:40
leidžiasi 19:52
ilgumas 13.12

Jaunatis
1 mėnulio diena

Šiandien 8°C / 16°C, nedidelis lietus
Rytoj 10°C / 15°C, palis


10
PENKTADIENIS
Dionyzas Konstancija Mikalojus Salvijus Tautgirdas Girmintė Kostė


Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Iš mažos gilės didelis ąžuolas išauga
*********************************


Rugsėjo 1-oji: (tostų šampanas)

...)
„Nejau nesuvoki? - atsiliepė dvasioje, - O suvokęs irgi nemanyk, kad galima atominio grybo atsiminimus rodyti danguje ir manyti, kad tavimi patikės. Fui, kaip nerimta! Geriau būtumei melą malęs, o tu, žmogau, čia kaip prie uždegtos žvakės. Ir kam to reikėjo? Na, pats sau atsakyk, seni, - kam to reikėjo? “
„Reikėjo - nereikėjo, bet kas daryti, jeigu prireiktų, kad patikėtų? Kas? Būti vaiku, piemeniu ir parbėgus pasakoti, kad mačiau gražią merginą su kūdikiu ant rankų? Kaip prieš šimtus metų Šiluvoje?
“Jest iskra sveta v každoj tme.
Jest mig svobody i v tiurme“
Taip Jurgis Baltrušaitis. Atsimink, - atsiliepė dvasioje. Bet linksmai, su pašaipėle, nepriekaištaujant, nes iš tikrųjų, ar reikia jaudintis, kad mano pasakojimu apie atominį grybą kas nors tiki ar netiki. Skaudžiau pajutau, kad rusų kalbą pradedu užmiršti ir beveik pusbalsiu pabandžiau citatą išversti į lietuvių kalbą. Vertimas prozinis, bet gan tikslus: “Yra ir migloje šviesos kibirkštis // akimirka laisvės - ir kalėjime. “
Egidijus: Dzieduli, šampanas, - paduodamas taurę pasakė. Gaila, kad pražiopsojome saulės patekėjimą, bet tostas vis tiek reikalingas.
Pranas: Te visiems mums būna gera diena. Tai reiškia - te mūsų neužmiršta draugai ir priešai. Nepaisant, kur jie bebūtų.
Verena: Čia toks tostas?
Pranas: Atrodo.
Egidijus: “Atrodo“ ar...
Pranas: Verena, Egidijau ir visi varduvininkai, atsiprašau, bet, deja, meluoti nemoku. Jūs man šiandien labai panašūs į kalvinų pastorių Šiluvoje. Buvo ten toks prieš kelis šimtus metų. O kodėl panašūs į pastorių, ir kodėl Šiluvoje, tai gal patys susivokite, a?
Sunkiai ant lūpų kėliau šypseną, bet ji irgi sumedėjusi, netikra. Mačiau, kaip už lango stiklo, pūstelėta tingaus vėjelio, pakrutėjo vėliavėlės šilkas su ant jo nupiešta krepšinio sirgaliaus galva. Vaizdas atvirkštinis, todėl net ir užrašas MES LAIMĖSIM beveik neperskaitomas. Norint pamatyti jį tikrą, laisvą reikia žiūrėti iš lauko puses.
Egidijus: Betgi tai ir vėl atominis karas debesyse. Apie ką čia?
Pranas: Arba Šv. Marijos pasirodymas Šiluvoje. Beje, Europoje pirmasis.
Egidijus: Ak štai kodėl dziedulis mus Šiluvos pastoriui prilygino. Netikėjo jis piemenų pasakojimu, kad jie matė gražią merginą su kūdikiu ant rankų.
Gytis Ir aš netikėčiau, - po ilgoko tylėjimo atsiliepė Gytis: - Argi mergina, jeigu, kaip sakai, “su kūdikiu ant rankų“? - Matėsi, kad varduvininkas dar norėtų kažką pasakyti, bet tuo kartu už lango pasigirdo stiprus vyriškas šauksmas:
- Mes laimėsim!
Taip atsitiko kartą, kitą, trečią. Ir dievas žino, kiek tai būtų kartojęsi, tačiau varduvininkai, truputį palaukę, it spyruoklės pametėti, puolėsi prie lango su vėliavėle ir ant jo palangės padėtu kamuoliu. Iš mano kojų irgi dingo sąstingis ir sąnarių skausmai- atsipotrijau tik pamatęs, kad žemai ant kelio stovi gražus žmogus, bet toks- kad lyg pažįstamas – lyg nepažįstamas. Ir vis dėlto kažkodėl prireikė pasakyti:
- Omnia?
- Mea.
- Tikrai? Omnia mea?
Šį protingai išdėliotos išvaizdos vyrą buvau matęs daug kartų, tačiau tokio, kaip šį kartą - ogi niekuomet. Beje, neatsimenu, kad jį būčiau matęs kitaip; visuomet tik galvos dešinę pusę - ausis, akis, pusė nosies ir net pusė lūpų. Žodžiu, paslaptingas kaip kelių vaikų merga. Ir štai dabar...
Pranas: Kokie vėjai tave atpūtė?
Omnia: Tai kad ne vėjai. Atėjau, kad peržegnotum.
Pranas: Ką?
Omnia: Sakau, atėjau, kad peržegnotumei.
Pranas: Tave? Kad peržegnočiau? Aš? Ar tu supranti, ką kalbi, mielas žmogau?
Omnia: Sakyk, kaip pakilti į Pastogės departamentą. Pasak Juliaus: “Man plepėt su tavim nėr kada“. Bet matau, kad ne vienas.
Pranas: Tai rugsėjo 1-osios varduvininkai.
Omnia: O! jie visur. Niekur nuo jų nepabėgsi. Bet kad esi rėksnys, na, šito nesitikėjau, Pranai, - pasakė Omnia ir paraginęs: - Nagi kartu. Viens, du ir trys!..
Ir vėl, regis, per visas Žaliųjų ežerų apylinkes nubangavo sutartinis darnus skandavimas: MES LAIMĖSIM. Atrodė, kad varduvininkams buvo įdomu žinoti, kas jis, Omnia, tačiau argi daug pasakysi, jeigu net viso veido nesu matęs. Pirmą kartą tik dabar ir kol kas žiūrėdamas iš pastriekėje įsikūrusio departamento. Svečias neskubėdamas atidarinėjo kiemo vartelius, paskui duris- verandos, virtuvėlės, kambario ir, suradęs laiptinę, nepaskubėdamas kilo pas mus, į departamentą.
- Oho, - išlindęs pro angą lubose pasidyvijo. Bet jo neskubi kelionė taupė man laiką ir aš jau sugebėjau prisiminti jam rašytą laišką. O ten ir taip:
„Ponas Omnia, jeigu kalbėdamas apie kažkokius asmeniškumus turi galvoje mane, leisk, aš tave peržegnosiu, kad tau tokios mintys į galvą nelįstu. Su niekuo jokių asmeniškumų čia neturiu. Ir ne tik čia. “
Šilta, geras žmogus visuomet šiltai ir atrodo.
Nesuabejojau, kad toks yra Omnia.
O nuo sienos iš paveikslo į svečią ramiai – liūdnokai žvelgė Pivošiūnų Šv. Marija - nuliūdusiųjų paguoda.
- Garbė Jėzui Kristui, - pasisveikino
- Per amžius amen, - atsiliepėme išbarstytais, padrikais balsai, bet tai reiškė, kad nuo katalikybės neatšokę ir net kai ką iš jos postulatų net išmokę. O aš iškilmingai pakėliau ranką ir peržegnojau Omnią, aiškiai ir garsiai ištardamas kiekvieną žegnonės žodį.
- Viskas? - nusistebėjo.
- Kai moki, tai neužtrunka, - pasigyriau.
- Hmmmm. Atrodo, kad moki. Šiaip esu priekabus, bet priekaištų negaliu sakyti. Peržegnojai greitai, tiksliai, tinkamoje vietoje. Žodžiu, džiaugiuosi, kad taip. Bet svarbiausia gal, kad atsiverčiu į didesnį tikėjimą. Buvau girdėjęs, jog, esą, iš išorės Pastogės departamentas atrado it nedidukės kaimo pirkios stogas, bet kai įeini į vidų, esą, fantastika, atsiveria galingas erdvės, laisvės pajutis. Ir dabar tenka pripažinti...
Burvilė: Ir dabar tenka konstatuoti, - pakartodama Omnios šneką netikėtai įsiterpė varduvininkė skambia tarsena akcentuodama žodį "konstatuoti“.
Omnia: Jūs man? - sukluso svečias ir it tik dabar pamatęs išsišokėlę: - O, Burvilė! Kaip jūs čia! Mes gi pažįstami.
Burvilė: Ir dar kaip pažįstami! Esu jūsų esė nuolatinė skaitytoja.
Omnia: Ačiū, bet apie ką aš čia? Kažką svarbaus norėjau pasakyti. Tikrai, kažką svarbaus, - truputį sutriko svečias.
Burvilė: Galbūt. Bet noriu visiems girdint pasidžiaugti, kad man jūsų rašyba pirmiausia miela kalba - rašote lietuviškai, bet iš jos išmokau veik visą tarptautinių žodžių žodyną. Būna ir taip, kad pamirštu, apie ką esė - meškerioju mielus mano širdžiai žodžius ir visuomet sėkmingai. Ačiū jums, Omnia.
Omnia: Prašom. Nesitikėjau tokios šlovės.
Burvilė: Paprastai, kaip suvokiu, pirmiausiai tostai pasakomei varduvininkams, - paduodama Omnei šampano tautę kalbėjo ji: - Norėčiau, kad ir jūs taip padarytumėte. Ir taip kad... kad atsimintume, kaip gruzinai atsimena Antaną Vienuolį. Ar atvirkčiai: Antanas Vienuolis - gruzinus. “Mano tostas už vaišingą, garbingą gruzinų liaudį buvo sutiktas ovacijomis“.
Omnia: Aga, supratau. Tokia intencija pasistengsiu. O, beje, šampanas iš mano ar, ar... gruzinų sąskaitos?

(Bus daugiau)

RUGSĖJIS, 9


Rugsėjis 2010
teka 06:38
leidžiasi 19:55
ilgumas 13.17

Jaunatis
0 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 18°C, mažai debesuota
Rytoj 8°C / 16°C, nedidelis lietus

9
KETVIRTADIENIS
Serapina Sergijus Argintas Ramutė Sonata


Tarptautinė grožio diena

Dirbk - it amžinai gyventum, elkis - it rytoj mirtum
****************************************************


Kažkur toli

Gražiai nuplauna laikas veidą
Ir grimą uždeda savaip -
Be laikrodžių kaip vyžos vaikšto metai
Ir niekas pėdsakų nesugeba pakeist.
O aš, įpratęs nesislėpti netiesoj,
Mielai imu kiekvieną raukšlę,
Kaip medis rievėmis
Sukuosi vis
Aplink save,
Aplink save
Ir nesulaukia vieversys,
Kad jam pritarčiau giesmele.
Kažkur toli per širdį aidi aidas
Regis, dar vis atsimenu,
Bet nesvarbu
Už kokią mirtį poteriauja gimtas kaimas,
Puvėsiais slinkdamas nuo pamatų.

RUGSĖJIS,8



Rugsėjis 2010
teka 06:36
leidžiasi 19:57
ilgumas 13.21

Jaunatis
0 mėnulio diena


Šiandien 7°C / 16°C, nepastoviai debesuota
Rytoj 7°C / 18°C, mažai debesuota


8
TREČIADIENIS
Adrijonas Marija Liaugaudas Daumantė Klementina


Švč M. Marijos gimimo diena (Šilinės)
Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena
Tarptautinė raštingumo diena

Greiti pažadai vėjais išlaksto
********************************


Rugsėjo 1-oji: (atominis sprogimas)

-Aššštišššššš! Kad jus kur... Jūs gi nežinote, kaip ir kada šis rėksnys su vėliavėle pas mane atsiradęs.
Toks mano kuždesys jau nereiškė, jog prašau varduvininkus tylos ar dėmesio sau. Jis ištirpo manyje, sukeldamas nemalonų jausmą ir prisiminimus. Dangus aptemęs sunkiais lietumi nešinais debesimis. Tai lyja, tai liaujasi, nors jo, lietaus, jau ir taip daug. Tačiau atmintis dangų pakeičia kitu- nuvalo šį ir regiu kitą, pripildytą atskirais didesniais - mažesniais debesų lopais, kuomet jie laisvi, nesusikibę ir plaukia kaip laivai. Padangės daug, tačiau ir debesų daug, iki Vakarų horizonto. Ir spalvos jų įvairios – nuo tragiškai tamsių iki optimistiškai šviesių, beveik permatomų. Bet... stop! Ogi kas čia?
Ten, Vakarų pusėn, viršum Kryžiokų miško, išsiskleidė grėsmingas kaip pragaras atominis grybas. Nepaisant, kad daug kartų teko matyti, kaip piešiniuose ir nuotraukos atrodo vaizdas susprogus atominei bombai, tačiau tokio man dar niekuomet neteko ir, sakau, jog gal Dievas duos, kad neteks matyti. Tai neregėta – nesapnuota ir niekuomet nelengva buvo kalbėti apie užgriuvusią savijautą. Akys nemokėjo nukrypti nuo išsiskleidusio debesimis atominio grybo ir buvo aišku, kad tai ne atsitiktinumas ir kad tokiais dalykais danguje net šventieji nežaidžia. Atrodė, net kvėpuoti pavojinga, bijant radioaktyvaus užkrato, tačiau nekvėpuoti neįmanoma. O ir vėliau, kai širdis pradėjo plakti ramiau, neapleido noras susivoki, pasiaiškinti, suprast iš kur, kodėl jis, atominis karas, Kryžiokų padangėje?
Verena: Į ką taip, dzieduli, įsispoksojęs, - palietusi rankomis nugarą pasiteiravo ji? Krūptelėjau lyg paliestas elektros iškrovos, o ji irgi nusigandusi: - Kas tau?
Pranas: Senas, o nervai va... Kaip sopuliai.
Verena: Pamanei, kad noriu išstumti pro langą į lietų? Kaip čia taip!
Pranas: Nejuokauk!
Verena: Tai iš kur toks jautrumas? Tikrai nusigandau, kad neiškristum. O tada kas patikės, kad neišstūmiau? Ponai, - pašaukė varduvininkus, - vos dziedulio neiššokdinau pro langą. Tai bent būčiau pašventusi vardadienį! Vilniaus Lukiškėse.
Gytis: Ar manai, kad dar Lukiškių nesusipelniusi? Nebūk kukli, Verena.
Pranas: Atsiprašau, kad taip. Bet nukristi iš antro aukšto- menkniekis. Pro šitą langą net į atominį karą buvau išėjęs.
Gytis: Taip! taip! Būna, dzieduli, kad bažnyčių varpai žmogaus galvoje sugaudžia, - po nedidelės pauzelės pasakė jis. Varduvininkų triukšmas departamente aprimo. Jaučiau, kad be didesnio dėmesio sau neapsieisiu, bet varduvininkų susėjimai man visuomet būdavo mieli, gal net reikalingi ir todėl stengiausi perimti pašnekesio iniciatyvą, nes atrodė, kad šitaip bus protingiau ir naudingiau visų labui. Pasiėmiau nuo grindų iš rankų iškritusi „lietuvio kalendorių“ ir atvertęs praėjusių metų rugsėjo užrašus, padaviau Gyčiui.
Pranas: Kad ir ne koks tas mano raštas, bet pasistenk, turėtum perskaityti.
Gytis: Tiek daug! Baik, dzieduli. Man iki Naujų metų užteks. Dabar niekas tiek daug nerašo. Didžiausia vertę turi japonų haiku. Trys eilutės, septyniolika skiemenų ir net „amen“ nereikia sakyti. O čia?
Pranas: Surask rugsėjo mėnesio septintos dienos įrašą. Ten trys eilutės, tik skiemenų daugiau.
Šį nedidelį dialogą su Gyčiu dabar priskiriu įžangai, kurį sutelkė kelių žmonių dėmesį net šventėje. Sunku patikėti, kad tai įmanoma – šventės nepakenčia tylos. Rugsėjo 1-osios varduvininkai irgi išėjo ne žvakių deginti. Jiems kur kas mielesnės kompanijos „išėjusių“ iš vėliavėlių rėksnių, kurie muša būgnus, pučia triūbas, šaukia, ploja, skanduoja sporto salėse, negu tupinėti apie aštuntą dešimtmetį svirdinėjantį ir bezdantį senį. Bet žinia, kad esu atominio karo dalyvis neliko neišgirsta. Ir štai dabar ir Gytis apie jį iš „lietuvio kalendoriaus“
Gytis:

Atominis sprogimas

„Mačiau atominės bombos sprogimą. Toks debesis Vakaruose pakibo, kad ir pagal spalvas, ir pagal „grybą“ (kontūrus), kaip atominis. Neįtikėtina!
Laukiu krepšininkų pergalės Lenkijos Vroclave prieš turkus. Jeigu atsitiktų priešingai t. y. vietoje laukiamos pergalės – pralaimėjimas, tuomet reikėtų manyti, kad atominis sprogimas tikras. „


- Ačiū die, kad tai jau buvo, - kažkas pasakė, - bet taip tyliai, kaip mano paskutinysis “Aššštišššššš! Kad jus kur! “, kurį pasilikau uždarytą savyje. Reikėjo ypatingos klausos ir tylos, kad galėtų išgirsti kiti. Tokios sąlygos atsirado savaime arba mes, departamente esantys, savo lūkesčiais supanašėjome taip stropiai, kad vienas galėjome atstoti kitus, panašiai kaip vėliavėlės piešinyje vienas rėksnys simbolizuoja visus krepšinio sirgalius.
Egidijus: Betgi, ponai, po vakarykštės pergalės prieš ispanus atominis sprogimas Lietuvos padangėje neįmanomas. Pagaliau, netgi be jos. Nebent norėtume pamatyti, kas dedasi Ispanijos danguje. Bet tai irgi neįmanoma. Ir debesys, ir lietus. Nors ankstyvas rytas, bet niaukus. O svarbiausia, kad per toli ta šalis.
Burvilė: Man baisu. O baimės akys didelės. Argi gali numanyti, ką pamatysi - nepamatysi. Dzieduli, uždenk langą.
Egidijus: Nereik, dzieduli. Per tuos du langus ir be užuolaidų departamente ne kažin kiek dienos šviesos patenka. Kita vertus, įdomiau būtų patyrinėti, ką pranašauja Prancūzijos dangus. Prieš prancūzus ispanai klupo anksčiau.
Gytis: Manai, kad taip atsitiks ir lietuviams?
Egidijus: Nemanau, bet jeigu ir kluptų, atominis sprogimas Lietuvoje jau neįmanomas. Vietoje jo aplodismentai bet kokiu atveju, - patikino jis ir, rodydamas vėliavėlę su rėksnio pražiota burna: - Ką su ją darysime? Ar vėl nukišime į kampą? Ir dar prie jos kamuolį. Kodėl tokioje nepagarboje laikyta?
Pranas: Nepagarboje? Manau, kad priešingai.
Išgirdę šitaip sakantį, varduvininkai kas sau nusišypsojo. Kažkodėl jau užmiršo, jog ketinau pasakyti, kaip ji pas mane atsiradusi. Egidijus jau parinko jai vietą ir, pradaręs langą, jos stiebą pritvirtinto lango išorinėje pusėje. Nagingas, išradingas ir linksmas žmogus šis vyras. Uždaręs langą, kamuolį padėjo ant palangės ir lyg man – ne man.
Patoso daug,
Bet argi reikia pykti,
Jeigu ne scenai skirtas, o tiesiog
Iššauna buteliu šampano
Lyg tardamas:

At – si – pra – šau!

Pranas: Puiku. Egidijau, bet ne be priekaištų. Kodėl tas tavo – At – si- pra - šau - vienaskaitoje? Ar tai priekaištas man, kad šio darbo nepadariau anksčiau?
Egidijus: Tai būtų protingiau, negu ieškoti padebesiuose atominės bombos sprogimo, - pasakė jis ir nedaug užtruko, kai jo rankose atsirado butelis šampano. Atrodė, kad varduvininkams ir be šampano gera ir smagu. Tai natūralu, tačiau pats jaučiau, kad kažkas svarbaus dar nepadaryta.
Kas?
(bus daugiau)

RUGSĖJO, 7

SOFIJOS SABORAS TURKIJOJE


Rugsėjis 2010
teka 06:34
leidžiasi 20:00
ilgumas 13.26

Delčia (dylantis)
28 mėnulio diena

Šiandien 6°C / 17°C, nepastoviai debesuota
Rytoj 7°C / 17°C, mažai debesuota

7
ANTRADIENIS
Klodoaldas Pulcherija Regina Bartas Bartė Palmira Klodas


Panevėžio diena pasveikink

Amžiną namą tik giltinė pastato
*****************************

RUGSĖJIS, 6





Rugsėjis 2010
teka 06:32
leidžiasi 20:02
ilgumas 13.30

Delčia (dylantis)
27 mėnulio diena

Šiandien 5°C / 16°C, nepastoviai debesuota
Rytoj 7°C / 17°C, nepastoviai debesuota

6
PIRMADIENIS
Beata Faustas Vaištautas Tautenė


Bėda be dantų, o žmogų suvalgo
****************************************
****************************************




Rugsėjo 1-oji

Egidijus: Ne, netikėjau, kad Lietuvos krepšininkai laimės kovą prieš ispanus. Ne taip, beje, svarbu, kad jie ispanai, svarbiau, kad jie pasaulio čempionai. O kaip tu, dzieduli?
Pranas: Ar tikėjau, kad mūsiškiai laimės? Negi manote, kad už jus protingesnis? Praėjo tie laikai, kai ir gražiausias, ir protingiausias. Šiandien rugsėjo 1- oji. Man tai svarbiausia.
Gytis: Ar ruošiesi į mokyklą? - susižvalgę tarpusavyje pasidomėjo Gytis ir visi penki - jis, Egidijus, Verena, Gytautas ir Burvilė – pusbalsiu, bet nuoširdžiai nusijuokė.
Egidijus: Šiandien žais lietuviai su prancūzais. Dziedulis mano, kad ir prancūzai bus nokautuoti.
Verena: Argi dziedulio nežinot? Pirmoji kiekvieno mėnesio diena jam kaip atverstas naujas sąsiuvinis. Vis žada parašyti ar romaną, ar poemą, ar epopėją, ar... -Ir atsigręžusi į mane: - Ir dabar dziedulis rašys didelę didelę knygą. Ar teisingai sakau? Labai didelę knygą.
Burvilė: Rašys, rašys, bet neparašys.
Pranas: Aššštišššššš! Kad jus kur! Irgi, mat, rado užsiėmimą. Pasirūpinkite, kaip ir kuo papuošite savo dieną, varduvininkai. Ja ne tik aš su jumis, bet ir visi žmonės gyvena, - pakėliau balsą, skubindamas greičiau, jaunatviškiau iškalbėti žodžius, bet jie išretėję, neskubūs it kojų žingsniai. Ir Egidijui nebuvo sunku, užbėgti į priekį:
- Pergale ją, šią dieną, dzieduli, papuošime. Atsimink! Pergale, - pakartojo jis, matyt, pats nustebęs, kad atrado tokią gražią puošmeną. Visi varduvininkai pradėjo ploti. Aš, žinoma irgi, nors žinojau, kad šios dienas kalendoriuje jau seniai įrašyta, jog tai mokslo ir žinių diena. Ir tai svarbiau, negu taiklūs kamuolių mėtymai į krepšį Turkijoje.
- Vakar klaupėsi ispanai, šiandien klaupsis prancūzai. Ar ne gražu, a? – buvo laimingas Egidijus, bet net laimingesnės atrodė Burvilė su Verena, savo aukštus balsus „pakabinę“ Pastogės departamento palubėje. Kai tokia jautri, pakili aplinka net užmiršti, kad jau ruduo ir kad šiemetinis netikėtai įsibrovė netgi anksčiau, išstumdamas paskutines vasaros dienas apsunkusia debėsimis padange su kiekvienos dienos lietumi. Saulė Kryžiokuose šiandien turėjusi patikėti 06: 23, o aš su varduvininkais, paklusdami savaime susikūrusiai tradicijai, laukti jos patekančios prie departamento šiaurinio lango. Retai pasitaikydavo, kad neatlikdavome savo kasdienio ritualo, juo lyg ir dėkodami - ačiū Dievui, diena prasidėjo. Ir visai nepaisėme, ar matome ją patekančią, ar tik žinome, kad ji teka už debesų. Ir va šiandien būtent tą reta išimtis, kuomet šiaurinis langas nesulaukė įprastos saulės patekėjimo ceremonijos.
- Nešok aukščiau bambos, Egidijau.
- Tikėjimas visuomet aukščiau bambos. Gaudyk! - ir, išsitraukęs paslėptą kamuolį, lengvai mestelėjo man. Nejučia iš rankų iškrito šratinukas, kalendorius, užrašų knygutė. Puoliausi gaudyti kamuolį ir nors nerangiai, bet pavyko sugauti ir jis atsirado glėbyje, kad net dusau jį spausdamas prie krūtinės.
- Štai, ponai, jums dar vienas būsimos pergalės prieš prancūzus įrodymas, - nesiliovė dūkti Egidijus, o aš dar vis it neatkutęs iš baimės, - bijau, kad krepšinio kamuolys neiškristų iš mano glėbio, nors tai buvo neįmanoma. Ir tik vėliau, beveik nieko negirdėdamas, ką kalba varduvininkai, vėl:
- Aššštišššššš! Kad jus kur! Kamuolys nuo šios minutės mano. O vieta jam seniai paruošta. Matote? - kone smakru ir įsmeigtomis akimis rodžiau į pakampėje užkištą trispalvę vėliavėlę: - Matote tą nupieštą rėksnį ant vėliavėlės šilko? Įsižiūrėkite ir prisipažinkite, kuris čia iš jūsų.
Triukšmas departamente nutilo it vandeniu nuplautas. Ten, ant trispalvės – geltonos, žalios, raudonos - vėliavėlės – varduvininkai greitai surado nupieštą jauno žmogaus galvą su plačiai pražiota burna. Neįmanoma nesuvokti, kad taip raiškai pavaizduotame piešinyje šaukia vienas iš daugybės sporto aistruolių, kurie tūkstančiais užgriūva stadionus ir sporto salės, kuomet ten rungtyniauja geriausios šalies komandoms. Ypatingai sirgalių sambūriai sutirštėja, kuomet grumiasi nacionalinės komandos, atstovaujančios skirtingas šalis. Kas gi nežinome, kiek daug tuomet ir pamatyti, ir išgirsti tegali! Lietuvoje tai raiškiausiai pasireiškia krepšinio salėse, o pastarosios dienas tokios, jog būtų nuodėmė suabejoti, kad ant vėliavėlės nupieštas ne krepšinio aistruolis.
Egidijus: Betgi čia nei aš, ne kuris iš mūsų. Panašiai sergame visi. Piešinyje vyras, tačiau galėtų būti ir moteris. Kad ir mūsų mieloji Verena.
Verena: Egidijau, negi tokia rėksnė? Tuomet keista, kodėl esu čia, o ne Turkijoje.
Egidijus: Dar tik rugsėjo 1-oji. Iki vakaro irgi toli.
Verena: Ne, ne! Aš net vėliavėlės neturiu. Didesnė tikimybė, kad į Turkiją greičiau dziedulis nusigaus su savo rėksniu, - pasakė. Ir atsigręžusi į mane: - Ką jis ten šaukia? Bandau perskaityti, bet nesiseka.
Pranas: Šaukia jis gerai, bet kad iš jo šaukimo šnipštas gaunasi. Nenoriu matyti, nenoriu skaityti, bet, deja, vis tiek neužmirštu. Atversk vėliavėlės šilko kitą pusę, kad nereikėtų per jį atbulai skaityti.
Toks užsiėmimas varduvininkus sudomino. Greičiausiai prie vėliavėlės prišokusi Burvilė, atvertė jos šilką kita puse ir varduvininkai, džiugai perskaitė „rėksnio“ šaukiamus žodžius: MES LAIMĖSIM O ir sirgaliaus šaukianti burna atsisuko nuo stiebo į erdvę ir nieko vėliavėlėje prieš ją nebuvo, kas galėtų drausminti ar trukdyti.
Varduvininkai skaitė kartą, kitą, vis pakeldami balsus ir užsimiršdami, kad jie Pastogės departamente, o ne Turkijoje ir galiausiai burnos prasižiojo, kaip vėliavėlėje nupieštoji. Skandavimas “Mes laimėsim! „ kurtino ausis ir nė vienam nebuvo įdomu pasidomėti, kodėl nepaseku jų pavyzdžiu, kodėl priėjęs prie pietinio lango taip atidžia akimis apieškau vakarinę padangę, kodėl baimė kausto sielą lyg baiminantis, kad neprasidėtų atominis karas. Tik tyliai, negirdimai sukrutėjo lūpos:
- Aššštišššššš! Kad jus kur... Jūs gi nežinote, kaip ir kada šis rėksnys su vėliavėle pas mane atsiradęs.
(Bus daugiau)




2010-09-04 04:53 Laukinė Obelis
O! Kaip apgailėtina!
Ar Platono neskaitėte?

Pranas
Na va nors ir laukinė, bet:
- O JŪS?
Manau,kad vieną kitą citatą.
O Platono perskaitymui nemažai žmonių skyrė savo gyvenimus ir suspėjo pasakyti, kad jo dar neperskaitę.

Laukinė Obelis
Mielas Pranai, pilnai sutinku su Jūsų teiginiais dėl Platono raštų skaitymo. Vienok, visai ne tai turėjau mintyse, kai rašiau. Tikėjausi, kad visiems tai yra aišku. Bet gal reikėtų tiksliau formuluoti, ką noriu pasakyti.
2010-09-05 22:16

Pranas
Labas,
Ai, nepaisykite senio.
Svarbiausia, kad nėsate abejinga gyvenimui.

Laukinė Obelis
Pranai, man toks jausmas, kad Jūs obuolių nemėgstate. Ar klystu?
2010-09-05 23:11

Pranas
Ir taip, ir ne.
Gali juos mėgti, bet kai nėra dantų, kaip juos sukramtyti. O jeigu tiek obuoliukai dar laukinukai.
2010-09-05 23:18

Laukinė Obelis
Taip, taip, aš tai ir pastebėjau, kad Jūs akcentuojate "laukiniai", o ne "obuoliai".
2010-09-05 23:24

Pranas Man jau atrodo, kad sėdžiu įsitaisęsa priešais Tavo kompiuterį. Galbūt, bet tuomet tik mintimis.
Laukiu poezijos...
2010-09-05 23:30

Laukinė Obelis
Ne ne, poezijos aš išties neturiu, tik kelis laukinius pabandymus, kuriais visai nesididžiuoju. Manau (ir viliuosi), kad mano stiprybė (kokia silpna ji bebūtų) slypi prozoje.
O Jūsų poezija išties puiki! Paskaitau, nors ir nekomentuoju.
2010-09-05 23:37

Pranas
Irgi įsigeidžiau prozos. Daugiau gal dėl kažkokių atsiminimų, bet prozininko darbas gerokai sunkesnis. Jau lyg ir ne man, bet vistiek .Paskaitinėsiu ir Jus.
Sėkmės Jums.
2010-09-05 23:47

Laukinė Obelis
Kai čia rašykuose atsiradau, tuoj pat perskaičiau puikią Jūsų prozą, tad nesakykite, kad tai ne Jums. Na, nebent turėjot mintyse skaitymą...
2010-09-05 23:50

RUGSĖJIS, 5

Valys Bunkus, Jonas Valaitis, aš


Rugsėjis 2010
teka 06:30
leidžiasi 20:05
ilgumas 13.35

Delčia
26 mėnulio diena

Šiandien 4°C / 16°C, nepastoviai debesuota
Rytoj 5°C / 16°C, nepastoviai debesuota

5
SEKMADIENIS
Laurynas Erdenis Dingailė Justina Stanislava Stasė


Kalnas su kalnu nesueina, o žmogus su žmogum gali sueiti
********************************************
********************************************


Su Seneka (V)

Lucilijau, (...) neprarask nė valandos

Ir vėl ant mano lūpų šypsena -
Ką reiškia – NEPRARASK?
Na taip! Aš ne Lucilijus esu,
Bet žodžiai tavo
Vis dėlto ir – man.
Netyli amžiai, kai juose Žmogus.
Tavasis ypatingai aukštas.
Iš jo ir Kristus pažvelgė į mus,
Kai aš dar neatėjęs čia
Ir mano rašalas kaip nežinia
Po ateities dausas palietas.
Girdi? Čia ATEITĮ miniu,
Tą, buvusią,
Kuomet be kryžiaus ji,
Bet su manim, ateinančiu prie jo.
Pasveikinau gimtadieniu ir DABARTIS
Kaip Noę potvynis
Užliejo Šklėriuose mane.
O tu štai - „neprarask nė valandos“
O kaip prarast, bičiuli, ją,
Jeigu joje esi?
Daugkart kartojau sau,
Nedrįsdamas tai pasakyt viešai:
Į laiką mes tvirčiau įaugę šaknimis,
Negu į žemę kad -
Jis, kuo ir kaip bei kur bebūtum,
Mūsų nepaliks
Ir gali būti,
Jog visatoje nėra daugiau – mažiau,
Jau begalybės ateityj kažkuo buvau
Nes niekur gi nebūdamas,
Ateiti negalėjau.

Jaučiu, kad juokiasi mane tokį pamatę žmonės,
Bet atsigavę juk supras,
Kad juokiasi jie iš savęs
O aš jau nemokėsiu nežinoti–
Kad ir žmogaus būtovė
Kurioj buvai, yra ir būti ketini.
It amžinybė susigėrusi laike..

Na, ko tyli. Sakyk, kaip jau ne kartą:
“Tu, Pranai, senas,
Aš - Lucijus Seneka“...

Bet argi ne gražu?

2010-09-04
Pelėda
****************************************

KOMENTARAI:

Deimantė Parašė komentarų: 3474 2010-09-04 - 16:52:45
Sukaupta.

Nijolena Parašė komentarų: 756 2010-09-04 - 16:33:31
Tenka apgailestauti, kad ne tuo pačiu laiku pasirodėte po Saule - ilgas ir turiningas būtų pokalbis.


Laumele Parašė komentarų: 2637 2010-09-04 - 13:22:58
Kūrybingas žmogus niekada nesensta :)...jis lieka ,,daugiau – mažiau"...per patį vidurį

kaip lietus Parašė komentarų: 2531 2010-09-04 - 13:22:05
Pelėda, kaip visuomet, giliai išvarto. Taip giliai, jog tenka suklusti...

KAM GRĮŽULO,O MAN GRIGO...

Pranas
OMNIA MEA
Pirmiausia noriu pasakyti, jog supratau, kad kalbi apie AVOIR, kad tai jam skirti šitie žodžiai:
Literatūrą, skirtingai nuo realybės, autorius daug lengviau minko.

Baik mandravoti.
Jis ir realybę "minko" geriau, nes nepaisant, kad gyvena kitoje šalyje ir lietuvių kalbą žino geriau, negu mes būdami Jablonskio tėvynėje.
Man, žilagalviui, smagu nusiimti kepurę ir linktelėjus jam,pasakuti:
AČIŪ.
Bet tai nereiškia, kad mūsų nuomonės turėtų sutapti. Ot, kad ir dėl krepšino...

Pranas
OBELEI.
Na va nors ir laukinė, bet:

Laukinė Obelis
O! Kaip apgailėtina!
Ar Platono neskaitėte?

- O JŪS?
Manau,kad vieną kitą citatą.
O Platono perskaitymui nemažai žmonių skyrė savo gyvenimus ir suspėjo pasakyti, kad jo dar neperskaitę.
Įvertinkite komentarą:Geras
Blogas Blogas komentaras Rodyti?
Pranas
GMITE;
Man regisi dar nepailsėjusi. Pas mus, Lietuvoj, šiadien dideli rūkai, miglos, bet, kaip supratu, tavo kurortuose jų dar daugiau. Pas mus labai dygsta baravykai, o pas tave...

2010-09-04 00:18 Gmitė
o dabar - kita varpinė. Ar ne asmenybės nepaslankumas, bei protinis susikaustymas ir verčia realybę nepaslankia?
Atleisk,bet ar gali būti dar kvailesnis klausimas.
Realybė tavęs kaip tokios net ir nežino. Kaip pavyzdžiui, aš (ar tu) savame kūne kokios nors lastelės.
Beje, proto kategorija taip pat yra realybės teritorijoje.

2010-09-05 10:36 Pranas SIBILEI

Nagi, Sibile, kaip Jūs čia taip? Iš kur toks klausimas?
Si bilė Sibire
o kas yra realybė? ar ji taip pat nesusideda iš žiūrėjimo kampų kaip ir literatūra

Realybei nusispjauti iš kokių kampų Jūs į ją žiūrite. Beje, jos viena dalele esate ir JŪS. Ji, kaip realybė, kaip katergorija nesikeičia, tik joje pačioje vyksta tas amžinasis judėjimas, kurį gal galima vadinti PASIKEITIMAIS SAVTYJE. Kaip toje dainoje:
"Šiandieną čia, o ryt jau -ten.

RUGSĖJIS, 4




Rugsėjis 2010
teka 06:29
leidžiasi 20:07
ilgumas 13.38

Delčia
25 mėnulio diena

Šiandien 5°C / 15°C, trumpai palis
Rytoj 4°C / 16°C, nepastoviai debesuota

4
ŠEŠTADIENIS
Ida Rozalija Girstautas Germantė Rožė


Baltijos jūros diena

Per kvailą galvą ir kojom vargas
*****************************
*****************************


Su Seneka (IV)

Prabėgusį gyvenimo (žmogaus -pr.) tarpsnį valdo mirtis

Renku tave po raidę, po žodelį
Nuo balto lapo
Ir nešu į širdį,
Bet ne todėl, kad pasakyčiau „dėkui“,
O sieloj kelčiau sumaištį ar pyktį;
Renku džiugus, kad neišnykęs,
Nors vienaamžis Jėzaus Kristaus,
Netgi manau-
Galėjęs Dievas ir tave paimt į sūnus,
Nes šiaip ar taip -
Man iki šiol nesi numiręs.
Todėl ir ši kalba tokia -
Užkliuvo pasakyti žodžiai:
Esą, mes klystam, laukdami mirties,
Nes ji čia pat
Ir visuomet kartu -
Kiekvieną dieną mirštame
Sekundė po sekundės.

Du tūkstantmečiai jau praėjo, o sakau:
Man iki šiol nesi numiręs -
O jeigu taip -
Tai mirtį gal ne taip suprantam,
Jei po mirties numirėliai gyvi.
Jei net paveikslų nematyčiau,
Vis tiek žiūrėčiau žmogui į akis,
Vadindamas jį Luciju Seneka

Ir būk!
Mirties neištiktas Žmogau,
Kuriam net prisikelti nereikėjo.
Mes keičiamės
Ir keisimės
kasdieną iki tol,
Kol laikas visakur
Po būtį vaikštinėja.


KOMENTARAI.


2010-09-05 00:10 Avoir
Ir visuomet kartu -
Kiekvieną dieną mirštame
Sekundė po sekundės. - kažkas užstrigo.

Luciju Seneka - Liucijum Seneka?
Šiame man - šiek tiek per daug patoso. Tačiau, Pranai, čia esi geriausias poetas. Neabejotinai ir kategoriškai. Iš tavo gilumos tiek išminties kyla...
Norėčiau turėti tavo knygą. Skaityčiau vakarais, po vieną eilėraštį, kad prieš užmigdamas galėčiau galvoti apie pasaulį.


Ačiū.
Taip, Lucijus Anėjus Seneka. Vadinasi, reikėjo =SU LUCIJUM
O dėl:
"Ir visuomet kartu -
Kiekvieną dieną mirštame,
Sekundė po sekundės. - kažkas užstrigo."

Gal čia teisingai, nes jis pats taip sako savo drg. Liucilijui:
"Ar galėtum man nurodyti tą, kuris (...) suvoktų, kad miršta kasdien. Juk klystame ateityje laukdami mirties : didžioji jos dalis jau - praeityje, nes prabėgusį gyvenimo tarpsnį valdo mirtis."
Na, o iš čia jau mano galvoje atsiranda visokie kitokie miražai. Kai ką bandau užrašyti.
Būk drūtas

2010-09-04 11:26 Aldona Jasienė
St Boleslof norėčiau pasakyti, kad kiekvienas mes turim savo stabus ar bent siekiamybes. Ir čia nematau nieko smerktino. Tik vieni apie tai pasako atvirai, kiti saugo savy.
Eilėraštis nuostabus. Išmintis iš kiekvienos eilutės.

2010-09-03 17:52 Čia ne aš
Gera skaityti išmintim dvelkiančius kūrinius. Pamąstymų į valias...

2010-09-03 14:57 Melisa Rudeniop
Geri jūsų kūriniai, jau ne kartą esu sakius :)

2010-09-03 10:48 St Boleslof
na, jeigu eilėraštis būtų skirtas žmonėms, o ne senekai, tai būtų super. bet dabar nepavadinčiau jo stojišku, kadangi tai dar vieno stabo kaldinimas.

2010-09-03 10:21 lyris
Stoikiškas.

2010-09-03 10:21 lyris
Šis Tavo man vienas Geriausių. AČIŪ. Gyvenu. 5.

2010-09-03 09:18 Taurija_ ...
tikrai, tai mirtį gal ne taip suprantam, jei po mirties numirėliai gyvi.Gilus pamąstymas, su filosofijos prieskoniu

RUGSĖJIS, 3

VAKAR
LIETUVA-LIBANAS 84:66
RESPUBLIKA:
Štai mūsų įvaizdis! Visam pasauliui ant delno. Nei pagražintas, nei sumeluotas. Visiškai nuoširdus ir tikras. Mūsų įvaizdis - jie. Lietuvos krepšinio rinktinė. Mūsų vyrai. Ką jie parodo pasauliui? Kad Lietuva pajėgi grumtis. Nėra ta valstybė, į kurią nusivalomos kojos.
**********************************************************************************************************************


Rugsėjis 2010
teka 06:27
leidžiasi 20:10
ilgumas 13.43

Delčia
24 mėnulio diena

Šiandien 7°C / 12°C, trumpi lietūs
Rytoj 5°C / 15°C, trumpai palis

3
PENKTADIENIS
Berta Bronislovas Bronislova Grigalius Sirtautas Mirga Bronislava


Bloga pati ir gerą vyrą pagadina

******************************
******************************


Su Seneka (III)

Didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas

O kiek metelių buvo tau,
Kai sužinojai šitą tiesą?
Aš jau į pabaigą rituos---
Protingai, broli, tavo pasakyta,
Bet, Dieve, sergėki
Gyvenimą palikti be klaidos.
Ir kas jinai, žmogaus klaida?
Nejaugi tai,
Jeigu palikęs žmoną,
Aš myliu kitą
Ir suprantu vėliau,
Kad reikia grįžt namo?
Toks menkas pavyzdys!
O pagalvok, kiek daug juo pasakyta -
Ne vienas aš,
Taip milijonai grįžta atgalios,
Ir būna, kad duris suradus,
Per slenkstį neįmanoma nužengt...
- Tu paleistuvis! - sako palikta,
O aš tyliu, ausis nuleidęs.
Tik nemanau, kad tai tiesa -
Mylėjau dar ir kitą JĄ...

Ak, nekalbėki, Liucijau Seneka,
Ir man nerodyki į veikalus savus –
Geriau ant rankų dėk -
Pasupsiu savo šitą klaidą
Kaip puošmeną,
Kurios daugiau, deja,
Gyvenime nebus...

2010-09-02