Rugpjūtis 27d.

Rugpjūtis 2011
teka 06:14
leidžiasi 20:27
ilgumas 14.13

Delčia (dylantis)
28 mėnulio diena

Šiandien 16°C / 26°C, saulėta
Rytoj 16°C / 24°C, trumpai palis, galima perkūnija

27
ŠEŠTADIENIS
Monika Tolvydas Aušrinė Cezarijus

MANO DIENA
Į Alytų: aplankyti Vladą su Jadzę, pabūti mišiose už uošvius, pasisvečiuoti pas Ireną ir Juozą Rudzinskus. Nakvynė - Subartonyse.
Visur seniai buvau - daugiau negu prieš metus.

********************************************************
********************************************
Širdis ne avelė - šieno nepaduosi

Mindaugas Stakvilevičius

- Esate laimingas?

- Žinoma. Nors buvo ne vienas atvejis, kai galėjau ir negyventi - kaip dauguma mano vaikystės draugų.

Šiemet gegužės 28 dieną Pagėgių gimnazija, kurią baigiau, surinko 65 laidas. Pirmų keturių jau nebuvo iš viso, o iš mūsų penktosios 1950 metų laidos atvažiavo visi, kas gyvi - aš ir Kostas.

Baigėme mokyklą penki iš 20. Kitus arba į Sibirą ištrėmė, arba išžudė.

Mano dvi klasės draugės sesutės ėjo namo, kai jas komjaunuoliai pakvietė važiuoti kartu koncertuoti. Mergaičių tėvas buvo kolūkio pirmininkas, o dėdė - miške. Tai dėdė juos pakeliui susprogdino. Taip 1949-aisiais trečdalis mano klasės žuvo.

Tai aš labai sunkiai išgyvenau. Vis galvojau, kodėl taip yra? Kodėl esame tokie žiaurūs savo tėvynainiams?

Ir supratau, kad patys baisiausi žmonės yra ne tie, kurie žudo, o tie, kurie skatina šitą daryti. Aš jų lig šiol nekenčiu.

Ir dabar prisižiūriu niekšų, kurie keršija, kiršina žmones - nuteikia vienus prieš kitus, o patys rieškučiomis semia auksą, lipa į viršų.

Visą gyvenimą darysiu taip, kad nebūtų šitokių baisybių, kad žmonės būtų kitokie - geresni, dvasingesni

Geneliui kalant sausą pušį

Žinau, kad kas svarbiausia – bus,
Nors savyje prie šimtmečio palinkęs,
Nėra prasmės skaičiuoti būsiančius metus -
Žiūriu į debesis - laivus,
Jau išplukdys kuris.
Ne taip svarbu – anas ar šis.

Matau: jau ir lietus už lango lyja,
Kadais išsprogę medžiai pameta lapus.

Nelyk, lietau!
Rudens kašte nedaug kas gali augti -
Gal grybas dar, netikusiai vėluojantis į savo laiką -
Skubėk į žiemą, baltas būk,
O ne ištižusiu purvu drabstykis.

Beje, ir aš dar vis dairaus
Žmogaus likimui skirto paskutinio svečio.
O! neaplenk, Mirtie, kaip Jėzaus Kristaus. -
Užtruko laikas –
Laukiu
Manydamas, kad gal ir vyturys į dangų spės sugrįžt
Geneliui kalant sausą pušį.
Ačiū.