“Ne sykį esu girdėjęs klausimą, kartais netgi priekaištaujantį ar kaltinantį klausimą: “Kur dingo Sąjūdis?” Manau, kad jis niekur nedingo, nes su juo dingtumėme ir mes. O mes neturime teisės dingti. Mes privalome būti, privalome išlikti kaip moralinė jėga šių dienų visuomenėje. Prisiminkime pirmojo suvažiavimo dvasią. Gerumo, pasitikėjimo, pagalbos ir globos dvasią. Ar daug jos liko šiandien? Tada jos buvo pilni ne tik Sporto rūmai, bet ir visa Lietuva. O svarbiausia - tos dvasios buvo pilnos mūsų širdys. Pažadinkime, prikelkime ją - ji niekur nedingo, ta dvasia. Reikalaukime tiesos ir teisingumo nuskriaustam, atstumtam ir paniekintam. Negali būti, kad mūsų Tėvynėje jau neliko vietos sąžiningumui, nejaugi viskas tik pinigais sveriama, tik postais vertinama? Nejaugi gerovė, saldus gyvenimas, nesąžiningai įgytas turtas ar valdžia jau nesveriama moralės, padorumo ir teisingumo svarstyklėmis? Kas pažiūrės iš verslo ir valdžios aukštybių į žmogų, esantį žemai? Ar yra jo rankose darbo? Ar yra jo rankose duonos?
Gėdydamiesi išleidome pusę milijono saviškių svetur. Paklauskime savęs ir visų - ar jiems išvykus tapome turtingesni? Gal godus mūsų lietuviškasis kapitalas smarkiai padidėjo mokėdamas už darbą grašius, iš kurių pragyventi neįmanoma, taigi stumtelėdamas žmogų į emigraciją. Beje, teko girdėti, kad Lietuvoje esama žmonių, kurių mėnesinis atlyginimas siekia 50-100 tūkstančių litų. Koks tai žvėriškai sunkus turėtų būti darbas...
Suprantu, kad į šiuos ir kitus klausimus niekas neatsakys, bet neatsakyti klausimai taip pat yra jėga. Moralinė jėga. Jos labai stinga šių dienų Lietuvoje. Čia aš matyčiau ne tylinčio - klausiančio Sąjūdžio prasmę, jo tęsinį, galbūt naujus jo pavidalus. Sunku būtų pervertinti žiniasklaidos reikšmę, tad ir šaukiuosi į visas jos formas: pamėginkime daugiau kalbėti apie tiesą ir teisingumą, apie gerumą ir meilę, apie Tėvynės ir duonos vertę ir skonį. Patikėkite, ne tik prabangus automobilis ar jachta, ne tik puošni vila verti žiniasklaidos ir mūsų dėmesio. Žmogaus gyvenimo kokybę, jo buvimą pasaulyje pamėginkime sverti ne daiktais, ne nuosavybės dydžiu ir svoriu, bet etikos principais ir moralės normomis. Žinau, kad tai sunku.
Prieš dvidešimtį metų iš Vilniaus sporto rūmų Lietuva išsinešė didelį laisvės troškulį. Mums tik atrodė, kad jį numalšinome, kad viskas tuo ir baigėsi - laisvė negali baigtis. Ji yra gyvas mūsų rankų ir protų, mūsų pastangų keliamas augalas. Su juo ir patys augome.
Šiandien reikia kalbėti apie laisvę ir atsakomybę, apie laisvę ir nusikaltimą, apie laisvę ir tiesą. Nors ir keistai atrodytų, bet kalbėti reikia jau ir apie pačios laisvės moralinį turinį. Kalbėkime”.
Pasak A. BALTAKIO čia išsakyta
visa Justino moralinė programa Lietuvai. Tarsi jo testamentas
Balandis 2011
teka 05:50
leidžiasi 20:45
ilgumas 14.55
Delčia
24 mėnulio diena
Šiandien 8°C / 19°C, trumpai palis
Rytoj 3°C / 15°C, mažai debesuota
28
KETVIRTADIENIS
Prudencijus Valerija Vygantas Rimgailė Vitalius Vygandas
Nemesk kelio dėl takelio
***********************************************************
********************************
(27)
Gražuole mano, nusidėk!
Ir pasakyk nors vieną kartą MYLIU
Žinosiu - melas tai, tačiau vis tiek
Net ir gyvatė iš odos išnyra.
Aš jau seniai į velnią į vyniotas –
Net kryžius skausmą kenčia, kai nešu
O gera, kai žinau, kodėl kuprotas
Ir sveikas protas lieka būt kartu.
Na, žinoma, tyliu, kai pasakai man – liaukis,
Bet ir tylėjime mintim kartus -
Skinu tau rožes jau šalnų pakąstas
Ir semdamas į saują mirusiųjų plaukus
Tai į kasas storas storas
Kartu su savo pragaru pinu.
**********************
Agricola ( žemdirbys).
Kai padidinu, dar neaiškesnis
Moka gi žmonės gyventi... Nei adreso, nei kalėjimo...
Pranas:
Tik dabar pastebiu, kad perskaitei mano visą "Negražią pelėdą". Na, ir kaaaantrumas!
Taupyk laiką, žmogau! Naudok jį svarbesniems reikalams. Regis, Dalija dar tai padariusi, o aš jau rašau ir tiek, net nežinodamas, ar ilgai rašysiu. Net pamanau, kad labiau rūpi pats procesas, bet redaktorėms dar žadu atiduoti kokių nors, pavyzdžiui, 75-tų sukaktuvių proga.
Ar manau, kad jau nedatrauksiu?
Aš irgi taip pamanau, bet... čem čiort ne šutiat.
Na, ačiū! Būk!
Agricola:
skaitau Pranai prišokdamas, nes ne visada yra laiko geram paskaitymui...tavo raštai išsiskiria čia gyvenimo druska ir pavydėtinu kartais susitaikymu su savimi pačiu...man taip neišeina...matyt ir numirsiu koliodamasis su savimi po savo dykras...galvoju kad dar leisk knygų, nors patarinėju tau pats nejudindamas pirštų leisti, užgultas gyvenimo visokių rūpesčių, kurybą ir leidybą nustūmęs i n-tąją vietą...rašyk skaitysma tave...o iki tų jubiliejų... datrauksi ir dar gal ne vieno, kai žmogus viduje ramus tai ir jo "aparatūra" dirba ramiai...
1 komentarai (-ų):
Nuostabus šios dienos įrašas. Dar norisi priminti tikėjimą - savimi ir kitais, jo mums ne mažiau trūksta, kaip gerumo, doros, išminties. Daugelis nuleidžia rankas, išvažiuoja, pagaliau, nusižudo iš netikėjimo, kad gali ką nors pakeisti čia, Lietuvoj, šitaip suprastoj mūsų laisvėj.
Rašyti komentarą