Scenarijaus priešaušris: tuomet dar be vėliavos...
(Faktiškai tai ankstesnio teksto tęsinys, bet perėjimas nuo jo toks lyg veikėjai neprisimintų, ką tik tik kalbėję, kaip kas buvę).
ALDONA Bet aš turbūt net nepasisveikinau. Atėjau ir op, kaip anais laikais - ir op į karietą.
LEO Sveikinotės, ponia. Ir su manimi, ir su vežėju. Ir rankutę bučiavome jums. O kad „op, kaip į karietą “, tai aš ir dabar kaip karietoje. Važiuoju ir stebiuosi, kaip joje atsiradusi.
VEŽĖJAS O ką, ar mes ne karietoje? (apsižvalgęs) Hm. Apie ką paistote, ponios? Negi vėl norėtumėte, kad ji būtų sudaužyta? Bijokite Dievo, bijokite manęs, bijokite žirgo Ygagos ir Giedraičių, beje, bijokite taip pat. Šitokia karieta, kuri dabar, ji tikra, būtent šitokia ji ir yra Radijo karieta. Tai ne pakaitalas, o būtent tokia, kokia jį, Dievui pagelbstint paimta iš meistrų rankų. (Pašaukia) Ygaga, nagi sužvenk. (ir vėl po pauzelės tylos) Nagi, sužvenk, mielas žirge, labai prašau.
Pasigirsta Ygagos žvengimas. Vieną kartą, kitą.
O tau, ponia Aldona, štai varpelis.
ALDONA: Varpelis?
ALDONA Bet aš turbūt net nepasisveikinau. Atėjau ir op, kaip anais laikais - ir op į karietą.
LEO Sveikinotės, ponia. Ir su manimi, ir su vežėju. Ir rankutę bučiavome jums. O kad „op, kaip į karietą “, tai aš ir dabar kaip karietoje. Važiuoju ir stebiuosi, kaip joje atsiradusi.
VEŽĖJAS O ką, ar mes ne karietoje? (apsižvalgęs) Hm. Apie ką paistote, ponios? Negi vėl norėtumėte, kad ji būtų sudaužyta? Bijokite Dievo, bijokite manęs, bijokite žirgo Ygagos ir Giedraičių, beje, bijokite taip pat. Šitokia karieta, kuri dabar, ji tikra, būtent šitokia ji ir yra Radijo karieta. Tai ne pakaitalas, o būtent tokia, kokia jį, Dievui pagelbstint paimta iš meistrų rankų. (Pašaukia) Ygaga, nagi sužvenk. (ir vėl po pauzelės tylos) Nagi, sužvenk, mielas žirge, labai prašau.
Pasigirsta Ygagos žvengimas. Vieną kartą, kitą.
O tau, ponia Aldona, štai varpelis.
ALDONA: Varpelis?
(kurį laiką apžiūrinėja ir tuomet skambtelėja. Vežėjas išsitiesia kai kareivis ir dainuoja visai nepaisydamas kažkokių natų. Girdi muziką iš savęs. Taip, kaip jaučia pagal tekstą):
Ko banguoja, ko siūbuoja
Ežeras Giedraičių
Ko liūdna dainelė
Sesių lietuvaičių.
Ne vandens balta putelė
Prie krantų čia plakas
Bet tai kraujas savanorių
Tarpu savęs šnekas.
Daug čia buvo, daug čia žuvo
Lietuvos sūnelių
Daug negrįžta pas močiutę,
Guli jie žemelėj
Veltui laukia motinėlė,
Jaunos sesės rymo
Jie paguldė čia galvelę
Už savo Tėvynę
BALSAS I (asmuo nematomas) Ačiū, vežėjau. Tiek metų, kai be karietos, bet kaip karietoje..
VEŽĖJAS Ką tai reiškia „be karietos? “
BALSAS I Nesistebėkite, ponai. Viskas taip, kaip kiekvienas regime, suvokiame. Į šiuos namus atkeliauja karietos dvasia. Ne visi iš karto ją turbūt pajausime, bet vežėjas jau karietoje.
Ponia, Leo... Atsiprašau. Ponia Leokadija, Daug kas esame girdėję Radijo karietą, tačiau tai vis dėlto epizodai. Tačiau taip atsitiko, kad esate vienintelis žmogus, kuris Radijo karietą girdėjo, žinojo, matė nė karto nebūdama jos keleiviu. Kas kaip ką besakytų, tačiau taip įmanoma tik per dvasią. Ne per jos kuopelę, ne per šmotelį, o per jos pilnatį. Tuomet ir naktis per ją nusišviečia. Štai ir pradėkite savo darbą, kaip to reikalauja vėliava, kurią reikia iškelti pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metines. Suprantu, kad esi pavargusi, suprantu, kad gal taip neįmanoma, bet ar daug būta tų, kurie gebėjo patikėti, kad 1918 metų vasario 16- ją tauta iškels atgimstančios valstybės vėliava. Tuomet dar be vėliavos, be tiesiog dvasioje.
LEO: (moteriškai, be didybės, klysdama it taisydamasi, bet įtaigiai):
Lietuvos nepriklausomybės akto tekstas:
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
VEŽĖJAS
Kai į Vilnių tu važiuosi
Pro kapus Giedraičių
Atsiminki žuvusiuosius
Už Lietuvos laisvę.
Ežero krante jie miega
Karžygiai Tėvynės,
Amžinoj sargyboj stovi
Kryžiai cementiniai.
(Kartoja visi)
Amžinoj sargyboj stovi
Kryžiai cementiniai.
Ko banguoja, ko siūbuoja
Ežeras Giedraičių
Ko liūdna dainelė
Sesių lietuvaičių.
Ne vandens balta putelė
Prie krantų čia plakas
Bet tai kraujas savanorių
Tarpu savęs šnekas.
Daug čia buvo, daug čia žuvo
Lietuvos sūnelių
Daug negrįžta pas močiutę,
Guli jie žemelėj
Veltui laukia motinėlė,
Jaunos sesės rymo
Jie paguldė čia galvelę
Už savo Tėvynę
BALSAS I (asmuo nematomas) Ačiū, vežėjau. Tiek metų, kai be karietos, bet kaip karietoje..
VEŽĖJAS Ką tai reiškia „be karietos? “
BALSAS I Nesistebėkite, ponai. Viskas taip, kaip kiekvienas regime, suvokiame. Į šiuos namus atkeliauja karietos dvasia. Ne visi iš karto ją turbūt pajausime, bet vežėjas jau karietoje.
Ponia, Leo... Atsiprašau. Ponia Leokadija, Daug kas esame girdėję Radijo karietą, tačiau tai vis dėlto epizodai. Tačiau taip atsitiko, kad esate vienintelis žmogus, kuris Radijo karietą girdėjo, žinojo, matė nė karto nebūdama jos keleiviu. Kas kaip ką besakytų, tačiau taip įmanoma tik per dvasią. Ne per jos kuopelę, ne per šmotelį, o per jos pilnatį. Tuomet ir naktis per ją nusišviečia. Štai ir pradėkite savo darbą, kaip to reikalauja vėliava, kurią reikia iškelti pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metines. Suprantu, kad esi pavargusi, suprantu, kad gal taip neįmanoma, bet ar daug būta tų, kurie gebėjo patikėti, kad 1918 metų vasario 16- ją tauta iškels atgimstančios valstybės vėliava. Tuomet dar be vėliavos, be tiesiog dvasioje.
LEO: (moteriškai, be didybės, klysdama it taisydamasi, bet įtaigiai):
Lietuvos nepriklausomybės akto tekstas:
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
VEŽĖJAS
Kai į Vilnių tu važiuosi
Pro kapus Giedraičių
Atsiminki žuvusiuosius
Už Lietuvos laisvę.
Ežero krante jie miega
Karžygiai Tėvynės,
Amžinoj sargyboj stovi
Kryžiai cementiniai.
(Kartoja visi)
Amžinoj sargyboj stovi
Kryžiai cementiniai.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą