teka 07:15
leidžiasi 16:50
ilgumas 09.35
Jaunatis
3 mėnulio diena
Šiandien 2°C / 8°C, nepastoviai debesuota
Rytoj 4°C / 9°C, debesuota su pragiedruliais, trumpai palis
30
SEKMADIENIS
Liucilė Volfgangas Skirgaila Skirvydė Edmundas Darata Volfas
pasveikink
Laikas atsukamas vieną valandą atgal
Galva akmens nesudaužysi
........................................
.........................................................
SCENA V
Viekšnių senųjų kapinių vartai. Prie jų būrelis smalsuolių - žioplių, atėjusių įsitikinti, ar iš tiesų nuo stulpo dingo Šv. Petro skulptūra.
VIENAS Dingo tai dingo. Dabar daug kas dingsta ir... amen. Taip bus ir su Petru.
ANTRAS Bet sakykite – kam jis ilgapirščiams reikalingas. Jie gi be bažnyčios.
TREČIAS Taip nesakyk- kam jis reikalingas. Protingam žmogui viskas reikalinga. O skulptūra - kad ir namui į pamatus.
KETVIRTAS Baik, bedievi. Šventą Petrą į statybų pamatus? Tai jau - ne! Kas galėtų išdrįsti!
ANTRAS Taigi ir sakau - jie be dievo.
TREČIAS Bet gali būti ir taip, kad tos drąsos net nereikia. Tuoj išgirsime, kad, prašom, išsipirkite, jeigu iš tikrųjų esate verti savo tikėjimo. Ir todėl- kodėl to neturėtų padaryti pati bažnyčia? Joje bedievystės daugiau negu kur... Kita vertus, taip galima pasitikrinti, ko verti parapijonys.
Atvažiuoja policijos mašina. Pro jos priekines duris išlipa kinologas su šunimi Pro kitas duris – dar vienas policininkas, kuris padeda išlipti apyjaunei moteriai.
KINOLOGAS. Rodykite, ponia.
MOTERIS Tai kad nėra į ką rodyti. Stulpas tuščias. Buvo buvo... Ana, kunigėlio paklauskite. Buvo, buvo, o žiūriu - nėra. Tuščias.
KINOLOGAS. Paklausiu, paklausiu, bet dabar tavęs klausiu. ( į žmones) Prašau nevaikščioti. Neužtrypkite Šv. Petro pėdsakų.
Atvažiuoja antra mažina. Išlipa kunigas ir prisijungia prie dviejų policijos pareigūnų su
šunimi ir moterimi
KUNIGAS. Garbė Jėzui Kristui. Būtų maloniau, kad aš Jūsų būčiau palaukęs, bet... lyg ir skubėjau, o, žiū, visa žmonių bažnyčia mane aplenkė. Kokios naujienos?
POLICININKAS. Tik ką iš mašinos išlipome. Kelių minučių skirtumas.
KINOLOGAS (į publiką)Prašau gi. Neikite arti vartų. Netrinkite Šventojo Petro pėdsakų ( ir policininkui su kunigu) Mudu su Vokiečiu trupučiuką paskubėsime. Nagi, vokietuk, bėgte marš...
Su šuninimi bėga link kapinių vartų
POLICININKAS Tegu jie ten apuostinėja. O jums, ponia, vienas kitas klausimėlis. Sakykite, kada paskutinį kartą matėte Šv. Petrą? Gal jis jau nežinia kada dingęs?
MOTERIS: O ne! O ne! Į šitas kapines ateinu beveik kasdien. Čia tiek daug darbo... o ! Čia tiek darbo, kad melskis ir melskis, o per daug nebus. Bet pirma malda visuomet Šv. Petrui. Ateinu, atsiklaupiu, persižegnoju. Taip ir šiandien – atėjau, atsiklaupiau, persižegnojau... Meldžiuosi.
KUNIGAS O kai atėjote, jis dar buvo?
MOTERIS. O kaip gi. Pasimeldžiau. Ir tik tada žiūriu gi - Petro nėra. Tuščias stulpas.
POLICININKAS. Betgi taip nebūna.
MOTERIS Jeigu man kas būtų taip sakęs, kaip dabar jums sakau, irgi būčiau netikėjusi.
Policininkas sužiuro į kunigą
KUNIGAS Neįtikėtina, bet bažnyčioje panašūs dalykai vadinami stebuklais. Todėl nedrįstu netikėti, ką girdžiu iš Petronėlės lūpų. Pažįstu ją. Tai kaip Teresė. Žemaičių Teresėlė. Keliai nuo kluponės ištinę, o negirdėjau, kad pasiskųstų.
POLICININKAS O jūs, kunige, kada matėte?
KUNIGAS. Per dieną ne vieną kartą. Tačiau šį Petrą, kuris ant vartų stulpo- vis tik senokai. Tai senos kapinės. Bet kad jis čia buvo, tai, žinoma. Kad nebuvo, net ir stebuklai negalėtų paneigti.
POLICININKAS. Ponia, jums reikės pasirašyti, ką čia kalbėjusi. Tai irgi svarbu. Atrodo taip, kad būtent jūs tą Petrą nuvijusi nuo stulpo.
MOTERIS. Kaip tai galima, a? Kaip taip galima!
POLICININKAS. Nesakau, kad pasiėmusi šluotą ar baslį. Bet užkeikimų galia turbūt prilygsta poterių galiai. „Dink iš čia, kad tavęs nebūtų, nelabasis“... Aš čia kaip pavyzdį. Ir dingo.
MOTERIS Tai gal man aiktelėti, kad su šitokiu raštu atsistotumėte Petro vietoje? Jis čia buvo su knyga, tu su šituo raštu. Panašu. Tik va raktų neturėsi.
POLICININKAS. O - cho! O maniau davatkėlė ir tik. O - cho! Bet sakyk, kas man apklausos protokole parašyti? Protingiausia būtų užmiršti, ką kalbėjusi, betgi – prie liudininkų.
MOTERIS: Taip ir rašyk!
POLICININKAS. Tai gal ir poterį pridėkim... Tą, kuriuo nuvijai nuo vartų stulpo Šv. Petrą.
KINOLOGAS Petras, kaip sakoma, dingo nepalikdamas pėdsakų, o štai ponai... Nagi, Vokietuk...
Ir šuo lyg nusikaltėlis pritapeno prie Petronėlės, atsistojo ant užpakalinių kojų ir nepiktai ją apsikabino.
2011-10-30 09:05:55
Pelėda
--------------------------------------------------------------------------------
Komentaras:
Taurija Parašė komentarų: 4539 2011-10-30 10:31:50
Pats Petrelis ,matyt, išėjo tvarkos daryti , gal šunelis kelią nurodė...Nekaltas Petronėlės meldimasis, malda tik nelabuoius nugena :)
Šmaikštus pasakojimas. Patiko.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą