Gegužės 18

Gegužė 2011
teka 05:10
leidžiasi 21:21
ilgumas 16.11

Pilnatis
15 mėnulio diena

Šiandien 9°C / 17°C, naktį palis
Rytoj 9°C / 22°C, mažai debesuota

18
TREČIADIENIS
Erikas Erdvilas Rytė Julita Venancijus

Tarptautinė muziejų diena

Kito nemylėjęs, mylimas nebūsi

*****************************************
******************************

(?)

Kai paimu kažką ant savo rankų
Iš sunkiai prakaitu suvirintų daiktų,
Pats Dievas pakelia akis į dangų
Ir išgirstu:
- Sakiau, kad aš į Žmogų panašus.
Argi galėčiau šį pasaulį taip sutverti
Jeigu ne tu?
Ir man, Žmogau, ne gėda nusilenkti
Ir patikėt, kad liksime panašūs visada.
Nereikia veidrodžio...
Man jo tikrai nereikia.
Tai kas, kad vienas ir dievų kitų nėra,
Kai atvaizdas įspraustas Žmoguje
Užtenka vieno, kad galėčiau būt visur...
**************************************

A, B ir J apsireiškimai (3)

[b]A:[/b] O čia ramu, ramybė...
[b]B:[/b] Nori pasakyti, kaip prieš audrą.
[b]A:[/b] Dar ko! Užteks mums tų audrų!
[b]B:[/b] Tas tiesa. Užteks. Bet kaip atsitiko, kad Šventoji ne visus dziedulio raštus susigriebė. Net ir Vidiniui talkininkaujant.
[b]J:[/b]:Anksčiau manyta, kad raštai paklausūs, kai jie priklauso grožinei literatūrai. Bet kam rodyti į kitus, jeigu ir mes taip manėme. Dabar supratimas keičiasi ir gal gerai, kad atsikvošime ne paskutiniai. Įsivaizduoju, kaip atrodyti peizažas, Šventajai perskaitant kad ir šį...
[b]B:[/b] Šį? Betgi čia net ne raštas. Kažkoks šūdmažis. Popieriaus skiautė su kelias skaičiais.
J: Taip nekalbėk! Kai tokius dalykus skaito Šventoji, juos perskaito. Jau įsivaizduoju... bent apytiksliai, kaip tai atrodytų.
B: Nei vienos raidės ir... skaito. Atsikvošėkime, broli.
J: Tai svarbiausia: nei vienos raidės, o skaito. Argi pirmą kartą kalbu apie tai, kad raidė praranda turimas pozicijas. Praaa - raaan – daaaa...
A: Bent aš nejaučiu...
J: Tuo mums blogiau.
B: Sakei, kad įsivaizduoji, kaip Šventoji perskaitytų. Ir kaip? Būk geras, pavaizduok.
J: (po pauzės) Prie kažkokio stalo dziedulis. Sėdi, aplaižinėja liežuviu lūpas Ir toks nejudrus. It sustojęs laikrodis. Lyg mąsto, lyg savyje niūniuoja, lyg bando kažką atsiminti Ir šit nenoriai, bet prasmingai paimą šitą popieriaus skiaute ir užrašęs 365 daugina iš 72... O gavęs rezultatą, griebia į sauja, sulamdo ir:
- Viešpatie! Regis tik vakar lopšyje, o jau tiek pragyventa - per dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt dienu. - Bet po minutėlės:- O! atsiprašau, dzievuli. Šiandien gi Simajudas, spalio 28 d. Iki mano gimtadieni dar belikę šešiasdešimt keturios šių ir dvidešimt aštuonios ateinančių metų dienos. Bet vis tiek, o viešpatie, jau daugiu kaip dvidešimt šeši tūkastančiai du šimtai dienų. Daugiau...
A: Vaizdas ant Šventosios delno, jai skaitant, pasak tavęs šį šūdniekį, būtų gerokai įspūdingesnis, broli ....
B: Ne kaip tau sekasi aktorystės mene, bet... dėkui. Tik dabar suvokiu, kad blausos šešėlis atslenka ir į raidynų erdvę. Kuo vakar buvom, šiandien jau gal ne. Atsiranda Šventoji su savo skaitymas. Nereikia tikėtis, kad publiką ją atstumtų.

*****
- Visko laukiau, tikėjausi, bet va šito- ne. Ė-hė! (niūniuoja):„ o tu pašvilpauki, berneli, iš Suvalkijos lygumų// Ė-hė! Šito tikrai nesitikėjau
- Sakiau, gera būti papūga, kuomet nesi namuose.
- Ir dar kaip gera! Kažin, kiek dienų sutilpo mūsų gyvenimuose. Turbūt mažiau negu buvo pasakyta apie dziedulį. Beje, ar toli iki Šiluvos?
- Žinios mudviejų apylygės.
- Tai net nežinai ar toli Šiluva?
- Tu teisi- žinios mudviejų apylygės. Bet kalba, kad vieniems arti, kitiems toli, o yra ir tokių, kad ir per visą likusį gyvenimą negali nueiti iki jos.
- Betgi ten buvome. Net meldėmės.
- Kartu su popiežiumi Jonu. „Marija, visų lietuvių motina , šios Tavęs besišaukiančios ir Tave mylinčios Tautos „Žvaigžde“, melski už mus“. Bet nelabai suprantu, kodėl mums prireikė Šiluvos? Iki šiol buvo nebuvo ji...
- Matyt, tai nuojauta kalba. Betgi dziedulis neaklas.
- Kai su akiniais...
- O anas, iš Šiluvos, buvo aklas, bet dabar ... purpt! Skriskim!.
-Anas senelis, kaimo senolis.