... Ir šešėliai pavirpa,
Kad mūzą girdėtų.
Prilaikau šitaip išgirstą žodį-
Te jie virpa,
Tegu nors va šitaip pabūna.
Man svarbu įsisprausti į atmintį jų
Ir kartu pagiedoti.
Net tikiu,
Kad prie lopšio ateisiu
Ir galėsiu pasupti save.
Jau iš tėviškės mano
Seniai net rugienos išėjo,
O šešėliai dar vaikšto žeme.
Kaip raišku ir tylu...
Lyg juose
Susikaupusi
Šklėrių sodžiaus dvasia.
2009-11-10 06:38
Gendalfas Baltasis:
Gražu. Šklėriai gali didžiuotis - yra kas apie juos parašo, vadinasi, nenumirs. Šlifuoti dar galima, bet tik menkas detales (užkliuvo tas sušukimas su šauktuku, nes truputį išbaidė visą eilėraščio tylą). 4++
Dalija Kiliesienė:
Dar kartą ačiū - kiek daug galima pasakyti taupant žodžius
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą